Pati akivaizdžiausia ir tuo pačiu skaudžiausia galima nelaimė – vagių apsilankymas. Iki šiol populiaru patarti ilgapirščius apgauti paprašius draugų užsukti ir įjungti šviesas – esą jei šviesos visą laiką liks išjungtos, vagys pastebės, kad namai tušti. Įmonės „Altas draudimo brokeris“ atstovas Vaidas Vinskas teigia, jog vagysčių tipas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė, tad ir kovoti su juo reiktų kiek kitaip.
„Kadangi daugelis butų ir namų turi šarvuotas duris, o dalis ir signalizacijas, atvejų, kai vagys tiesiog vaikščioja ieškodami aukų, skaičius yra ženkliai sumažėjęs. Šiandien vagystė iš namų reiškia, jog vagys turėjo žinoti, kad gyventojų nėra ir greičiausiai šią informaciją pasiekė socialiniais tinklais, kur žmonės neapdairiai patys paskelbia išvažiuojantys“, – pastebi brokeris.
Anot jo, šviesų junginėjimas greičiausiai neturi jokios prasmės, tačiau pranešti kaimynams reikėtų, nes net nieko nedarydami jie gali būti naudingi: „Jei su kaimynais nepalaikote jokio ryšio, tai jie vagystės greičiausiai net nepastebės. Bet jei pranešate jiems, kad jūsų kurį laiką nebus, o jie girdi jūsų bute kažką krebždant, bendruomeniškumas gali tapti labai gera apsaugine priemone“.
Skaudžiausiai smogia vanduo
2017-aisiais „The Consumer View“ atliktas tyrimas atskleidė, jog net 54 procentai Europos Sąjungos namų ūkių yra patyrę su vandentiekiu susijusios žalos. Esant namuose, vandentiekio avarijos padariniai gali sukelti minimalius nuostolius, bet jei vanduo piltis pradeda tuščiuose namuose, remonto kaštai gali paaugti net iki kelių tūkstančių eurų.
„Nėra priežasties, kodėl vasarą vandentiekio problemos turėtų kilti dažniau, tačiau fiksuojamos žalos šiltuoju metų laiku visuomet yra didesnės, nes gyventojų paprasčiausiai nebūna namuose. Kartais net nedidelis gedimas, pavyzdžiui, trūkusi žarnelė, baigiasi keliais aplietais aukštais. Kadangi vasarą įprasta ilgam išvykti, niekas gedimo nepastebi ir žala išauga“, – aiškina V. Vinskas.
Apsisaugoti nuo tokių avarijų itin paprasta – tereikia užsukti įvadus į vandens sistemas, valdančius vandens tiekimą į butą.
Ne visos žalos pasimato iškart
Pasaulio sveikatos organizacija jau seniau kaip prieš dešimtmetį paskelbė, jog egzistuoja ryšys tarp pelėsio ir vaikų sergamumo astma. Jei išvykstate palikę vonią drėgną nuo paskutinio naudojimo – sukuriate piktybiškam pelėsiui idealias sąlygas. Visiškai išvengti pelėsio dalelių ore kone neįmanoma, tačiau kovojant su juo svarbu reguliariai, ypač prieš ilgesniam laikui išvykstant, išvalyti didelės drėgmės vietas – vonią, dušo kabiną bei langus.
Buitinės technikos gamintojo „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog būtent kovai su drėgme sukurti specialūs langų ir kietų paviršių siurbliai. „Dušo kabinos ar langų valymas daugeliui yra turbūt pats nemėgstamiausias buities darbas ir todėl žmonės tai daro retai. O kad aprasojusias vonios plyteles, veidrodžius ar dušo kabiną vertėtų nuvalyti ir prieš išvažiuojant ilgesniam laikui, net nesusimąsto. Visi supranta, kad dulkės kampuose yra ne tik negražu, bet ir nesveika, tačiau lygiai taip pat nesveika yra ir per didelė drėgmė, kuri greitai gali virsti pelėsiu. Kovodami su tuo gamintojai daro viską, kad patį valymo procesą kaip įmanoma supaprastintų“, – neabejoja L. Skruibis.
Nepraleiskite progos sutaupyti
Ar išvažiuodami iš elektros lizdo išjungiate kompiuterį? O televizorių, mikrobangų krosnelę ar muzikos grotuvą? Daugelis viską išjungti tiesiog pamiršta arba nepagalvoja, jog tai daryti yra prasmės. Vis tik V. Vinskas aiškina, jog būtent dėl tokio požiūrio sugrįžus iš atostogų techniką gali tekti keisti.
„Žaibo iškrovos arba elektros tinklų darbų metu laidais įrangą kartais pasiekia elektros srovė, kuri įrenginiams yra per stipri ir dėl kurios šie sugenda ar net išsilydo. Draudikai tai vadina „įtampos svyravimais“. 2015-ųjų vasarą fiksuoti dažni ir stiprūs žaibavimai, kurie buvo dažniausia žalos priežastis. Yra tekę matyti net ir tokių atvejų, kai nuo įtampos išsilydo patys laidai. Todėl dabar ir televizorių gamintojai ragina išeinant išjungti įrenginius“, – prisimena brokeris.
Pakenkti gali ir nešvara
Jei išvykstate ilgiau nei keletui dienų, net ir skalbinių krūva yra puikiausia terpė veistis bakterijoms. Jau nekalbant apie neišneštą šiukšlių maišą ar plauti nebaigtus indus kriauklėje.
Kaip ir per didelės drėgmės atveju, žala pasimato ne iš karto, o net jei, pavyzdžiui, šaldytuve lieka gendančio maisto, jį išmesti nesunku. Juk grįžus išvalyti visas nematomas bakterijas bus kur kas didesnis iššūkis. Siekiant išnaikinti kalbinių krūvoje užsiveisusias dulkių erkes reikės plauti, vėdinti ir siurbti dar ne kartą. Geriau nerizikuoti ir namus susitvarkyti prieš išvykstant.
