Dokumento niuansus Vilniuje vykusiame išvažiuojamajame posėdyje svarsčiusios „Coiffure EU” asociacijos, vienijančios Europos šalių kirpėjų asociacijas, federacijas ir organizacijas bei atstovaujančios kirpėjų interesus Europos Komisijos organizuojamuose posėdžiuose, nariai įsitikinę, jog sertifikatas padės spręsti daugelį aktualių problemų – nelegalaus darbo, nelygiavertės konkurencijos, darbų kokybės.
Pasak „Coiffure EU” asociacijos prezidento Jef Vermeulen, šiuo metu kai kuriose valstybėse keturiems europiečiams tenka vienas grožio srities meistras.
„Situacija rinkoje keistųsi ir stabilizuotųsi, jei vienam kirpėjui tektų ne 4, o 800 klientų. Tai, kas dabar vyksta, yra politikų nenoro domėtis grožio sritimi rezultatas“, - įsitikinęs pašnekovas.
Jo teigimu, kai kurios šalys griežtai kontroliuoja paslaugų teikėjų skaičių – yra įvertinama vietovės, kurioje norima atidaryti saloną, gyventojų koncentracija ir tai, kiek joje jau dirba šios srities meistrų. Jei išaiškinama, kad konkurencija taps nepagrįstai didelė, leidimo veiklai nėra išduodamas.
„Nors Europos šalys turi skirtingas tradicijas, įstatymus ir politines sistemas, daugelis problemų yra panašios. Pavyzdžiui, nelegalus darbas yra aktualus ir tose valstybėse, kuriose įstatymai itin griežti“, - sakė J. Vermeulen.
Planuojama, kad Europos kirpėjų sertifikatas bus trijų lygių. Jį išduodant bus atsižvelgiama ir į tai, kokiose mokymo įstaigose – profesinėse, kolegijose ar aukštosiose mokyklose, išsilavinimą dažniausiai įgyja kirpėjai.
Taip pat tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulinimuisi turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.
Kai kuriose Europos valstybėse galioja ir praktika, įsipareigojanti kosmetikos priemonių kompanijas prekes tiekti tik legaliai veiklą vykdantiems bei kompetencijos turintiems specialistams.
„Nuo valstybės savo darbą slepiantieji įprastai plaukų dažus, lakus, šampūnus ir kitus darbui būtinus komponentus įsigyja internetu. Dabar intensyviai svarstoma, kap pakeisti šią situaciją“, - pasakojo J. Vermeulen.
Šešiems grožio salonams Belgijoje vadovavęs kirpėjas pasakojo, jog prieš penkiolika metų jo specialybė buvo ne itin prestižinė, todėl, sulaukę maždaug 35 – erių, kolegos pakeisdavo pragyvenimo šaltinį.
„Padėtis jau kitokia. Bet tam prireikė nemažai laiko ir pastangų“, - patikino pašnekovas.
Jis neabejoja, kad vieningas Europos kirpėjo sertifikatas situaciją grožio rinkoje dar labiau stabilizuos.
Daugiausiai pasiūlymų ruošiant dokumentą pateikė Austrijos, Danijos ir Norvegijos atstovai. Vilniuje pastarojo “Coiffure EU” išvažiuojamojo posėdžio metu jį analizavo 21- os Europos valstybės profesionalai.
Pastarosios organizacijos Edukacijos komiteto narė Jurgita Trainaitė, “Coiffure EU” atstovaujanti Lietuvos interesus, pabrėžė, jog šįkart itin daug dėmesio buvo skirta ne tik sertifikatui, bet ir su juo itin susijusiam kirpėjų mokymų klausimui.
„Analizuota, kiek ir kokių žinių kasmet turėtų įgyti specialistai, kad neprarastų kompetencijos. Taip pat pristatyti ir organizacijos inicijuojami edukaciniai projektai“, - sakė J. Trainaitė.
Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė teigė, jog statistikos, kiek mūsų šalyje yra kirpėjų, nėra. Tačiau skaičiuojama, jog veiklą vykdyti galėtų apie 5000 asmenų.
„Vien Vilniuje ir Kaune yra daugiau nei 2000 salonų. Ir visų jų darbuotojai susiduria su tomis pačiomis problemomis – konkurencija, kylančia dėl nelegalaus darbo, kainų skirtumo. O klientai kol kas neturi galimybės įvertinti meistro, pas kurį lankosi, kompetencijos“, - sakė pašnekovė.
