Duomenys buvo surinkti apklausus 18 metų amžiaus ir vyresnius Lietuvos gyventojus 19 miestų ir 32 kaimuose.

7% respondentų nurodė, kad patys per 12 mėnesių yra lošę azartinius lošimus, o 29% pažįsta asmenis, kurie tai daro. Dažniau tai - vyrai, vilniečiai, ypač žymi priklausomybė nuo amžiaus (jaunesni dažniau pažįsta lošiančius bei lošia patys).

Arti pusės gyventojų mano, kad jie turi pakankamai informacijos apie azartinių lošimų keliamas problemas. Tarp turinčių lošiančių pažįstamų manančių, kad gerai žino apie azartinių lošimų keliamas problemas, yra žymiai daugiau - 60%.

Spontaniškai (be pateiktų atsakymų variantų), kaip padėti asmeniui, turinčiam problemų dėl azartinių lošimų, dažniausiai buvo minimi du būdai: psichologo pagalba ir draudimas lankyti kazino. Panašiai atsakinėjo ir labiau informuoti - turintys lošiančius pažįstamus - respondentai.

Uždarame klausime paminėtą pagalbos būdą - galimybę parašyti prašymą neleisti lošti - žinojo 48% gyventojų. Daugiau tokių tarp pažįstančių lošiančius azartinius žaidimus - 63%, tarp jaunimo - 58%, tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą - 65%, tarp specialistų su aukštuoju - 72%, aukštesnių pajamų grupėje - 67%, tarp vilniečių - 62%. Manančių, kad prašymas neleisti lošti yra efektyvus būdas kontroliuoti problemą, yra šiek tiek daugiau (30%), negu tų, kurie į tai žiūri skeptiškai (26%). Didelė dalis - 44% - gyventojų neturi nuomonės šiuo klausimu.

Kalbant apie būdus lošimo problemoms išspręsti, dažniausiai gyventojai pasisakė už lošimą organizuojančių bendrovių uždarymą - 28%. Ypač daug tokių tarp pagyvenusių (virš 70 m. amžiaus) - 44%. Inicijuoti platesnės informacijos apie lošimų problemą sklaidą dažniau siūlo jaunimas - 40%, o taip pat turintys lošiančius pažįstamus - 40%.

Dauguma gyventojų yra prieš lošimų reklamą. Už visišką draudimą pasisako 37%, atsakymą „galėtų nebūti" pasirinko 39%. Taigi prieš reklamą yra 76% gyventojų.

Beveik pusė gyventojų mano, kad lošimų reklama daro esminę įtaką apsisprendimui lošti - 49%. Šiuo klausimu yra gana vieningos įvairios socialinės demografinės gyventojų grupės.

Dauguma gyventojų mano, kad azartinių lošimų pasiūla yra per didelė (32%) arba šie lošimai turi būti iš viso uždrausti (29%) - iš viso 61%. Liberalesni šiuo požiūriu yra jauni žmonės.

Dauguma gyventojų (74%) neturi nuomonės, ar lošimus kontroliuojančios institucijos tinkamai atlieka savo funkcijas. Tarp turinčių nuomonę daugiau tų, kurie mano, kad tos funkcijos yra atliekamos netinkamai - 16%, negu tinkamai - 11%. Tarp turinčių pažįstamų lošėjų rezultatas yra geresnis, atitinkamai 20% ir 21%.

Daugiau yra tų, kurie nurodė, kad informacijos apie azartinių lošimų keliamas problemas nepakanka - 35% (pakanka - 13%).

Respondentų, kurie nurodė, kad per 12 mėnesių lošė azartinius lošimus (7%), buvo prašoma charakterizuoti šią patirtį. Dažniau buvo nurodoma, kad lošiama internetu, kad lošimo motyvas - pramoga, dažniausiai lošiama rečiau nei kartą per metus, dažniau tai sumos iki 100 litų, paprastai yra lošiama 1 - 3 val. Absoliuti dauguma neigia, kad lošimas jiems kelia problemų, kad jie tam tikslui skolinasi. Tačiau ir nedidelė dalis turinčių problemų šiuo atveju yra svarbi.

5% respondentų nurodė, kad teko lošti azartinius žaidimus iki pilnametystės. Dažniau tai vyko, kai respondentai buvo 16 ar 17 m. amžiaus.