Drėgnas oras – šventė kenksmingiems organizmams
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad drėgnas oras sudaro itin palankias sąlygas daugintis įvairiems žmogui kenksmingiems organizmams.
„Patalpose greičiau išsiskiria ir dauginasi pelėsiai, grybai, bakterijos bei jų sporos. Būtent todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria prie astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnių“, – teigia ekspertė.
Mokslininkai neabejoja ir tuo, kad į rizikos grupę dėl astmos patenkantiems vaikams drėgnose patalpose vešantys mikroorganizmai gali paskatinti tolimesnį ligos vystymąsi. Ant patalpų paviršių įvairiausių organizmų gali būti šimtai: nuo žiedadulkių ir sporų, patenkančių iš lauko, iki įvairiausių alergenų.
„Jų poveikis pasireiškia kvėpavimo sistemos ligomis, alergija, astma ir imuninėmis reakcijomis. O drėgmė tiesiog padeda jiems geriau plisti“, – teigia I. Taraškevičienė.
Langai kaupia didelius vandens kiekius
Statybos ekspertai teigia, kad pastatuose įsiveisusi drėgmė – kompleksinė problema, kurią pašalinti nėra taip paprasta. Statybinių medžiagų gamintojų „Kauno šilas“ plėtros vadovas Nerijus Miliukas sako, kad vienas didžiausių drėgmės šaltinių yra pats žmogaus organizmas.
„Drėgmė keliauja dvejomis kryptimis: iš išorės ir iš vidaus. Būtent pastarasis atvejis sukelia nemažai problemų, nes vien dviejų žmonių šeima per parą į aplinką išskiria apie litrą vandens. Jam išgaruoti yra trys keliai: per ventiliacinę sistemą, per plyšius languose bei per sienas. Jei pastatas neturi geros vėdinimo sistemos, dėl žmonių veiklos drėgmė namuose gali pakilti iki 70-80 proc. Tai nesaugi riba ne tik namų gyventojams, bet ir pastato konstrukcijoms“, – sako N. Miliukas.
Buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog kiekvienuose namuose drėgmė dažniausiai kaupiasi ten pat – vonios kambaryje bei prie langų. Blogiausia, kad tokias vietas gyventojai bando valyti paprasčiausiomis šluostėmis, dažniausiai tik sugeriančiomis, bet nepašalinančioms drėgmės.
„Langų valymas yra vienas tų darbų, kuriuos žmonės linkę atidėti kiek tik gali ir dažniausiai atlieka kartą ar du per metus. Prie langų susidariusius pelėsius nuvalome, kai jie ima badyti akis, bet dauguma gyventojų tiesiog neturi laiko su jais kovoti. Drėgmę surenkantys langų siurbliai tapo nepamainomas technologinis šios problemos sprendimas. Priešingai nei paprastas skudurėlis, siurbliai per kelias sekundes pašalina susikaupusį vandenį“, – teigia L. Skruibis.
Siūlo keisti vėdinimo sistemą
L. Skruibis sako, kad jei apie drėgmę pagalvotume įsirenginėdami būstą, vėliau netektų susidurti su tolimesnėmis problemomis. Na, o jei to padaryti nepavyko, po ranka reikėtų turėti priemones, galinčias greitai užkirsti kelią didesniems nemalonumams.
„Profilaktinis langų valymas yra ne tik namų estetikos dalis, bet ir prevencinė priemonė. Visiškai suprantama, kad šis darbas daugeliui papuola tarp nemėgstamiausių, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – šiandien egzistuoja prietaisai, taupantys žmonių jėgas ir laiką. Langų valymui užtenka kas keletą dienų paaukoti po minutę. Ir drėgmė iš tiesų surenkama, užkertamas kelias plisti mikrobams“, – teigia „Electrolux“ atstovas.
„Kauno šilo“ plėtros vadovas tvirtina, kad modernūs pastatai kovoja su drėgme įsivesdami rekuperacines sistemas, vėdinančias patalpas mechaniniu būdu, tačiau į namų vidų grąžinančias visą šilumą.
„Iš dalies didesnė pastatų drėgmė sietina su namų renovacija ir plastikiniais langais. Norint sutaupyti kuo daugiau šilumos, visos pastato ventiliacinės angos užkaišomos ir namas „nebekvėpuoja“. Tačiau tyrimai rodo, kad šiluminė varža tokiu būdu pakyla labai nežymiai, o drėgmė pašoka net dešimtis procentų. Idealiausia visa tai sutvarkyti pastate įdiegiant kokybiškesnį vėdinimą“, – pataria N. Miliukas.
