Nemokamos sveikatos stiprinimo paslaugos Birštone – galimybė atgauti fizines ir dvasines jėgas, neištuštinant kišenės. Beveik visi turistai užsuka į Birštono centriniame parke įrengtą originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokštą. Šio bokšto sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuoja savaime ir pačiame bokšte bei 50–80 metrų spinduliu aplink jį leidžia kvėpuoti mineralų prisodrintu oru.
Vis labiau Birštoną pamilsta ir užsieniečiai. Nors bendrame atvykusiųjų sraute jų nėra daug, tačiau 2017 metais užsieniečių vidurio Lietuvos kurorte apsilankė net 49,7 procentais daugiau nei 2016 metais.
Gydymo paslaugos, kainuojančios kur kas mažiau nei kitose šalyse – viena iš priežasčių, kodėl užsieniečiai renkasi būtent šį kurortą. Žinoma, svarbu paminėti ir kitus patrauklius objektus, leidžiančius atvykusiems svečiams puikiai ir nebrangiai praleisti laiką. Tai pažintiniai Nemuno kilpų pasivaikščiojimo, Škėvonių, Velniabliūdžio gamtos takai, dviračių takų tinklas, Vytauto parke įrengtas Kneipo sodas su įvairaus šiurkštumo ir dygumo dangų takeliais bei savaime į žemės paviršių trykštančio gręžinio „Versmė“ mineralinio vandens baseinėliu.
Unikalia gamta bei sveikatai palankiu klimatu pasižymintis kurortas svečių laukia visus metus ir sezoniškumo turistų srautuose nėra. Miestas pasiruošęs priimti ir teikti aukštos kokybės gydymo, maitinimo, apgyvendinimo ir kitas paslaugas bet kuriuo metų laikotarpiu.
Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.
Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.
Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.