Renovuotoje viloje svečiai galės apsigyventi vardiniuose patogiuose ir erdviuose vienviečiuose, dviviečiuose, šeimyniniuose kambariuose ir apartamentuose. Netoli Laikinosios sostinės, prie upių tėvo Nemuno įsikūręs, Birštono kurortas savo gamtos gražumu ir sveikatos šaltinių galiomis ypač traukė žinomus tarpukario Lietuvos žmones: visuomenės veikėjus, rašytojus, dailininkus, muzikus. Čia jie stiprino dvasią ir kūną, rengė savo šventes ir dalykinius susitikimus, čia jie ilsėjos ir kūrė. Tad nuo šiol pajausti to laikotarpio dvasią lankytojai galės pasirinktame kambaryje.

Prieškario laikotarpiu sanatorija, pavadinta ,,Baltoji“, buvo vertinama kaip geriausia ir brangiausia sanatorija, kurioje ilsėjosi ir sveikatos sėmėsi ne vienas žymus to laikmečio politikos, kultūros ir mokslo veikėjas. 1945 metais ,,Baltojoje viloje“ gydėsi ir įkvėpimo sėmėsi iš Štuthofo koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas, teatrologas, profesorius Balys Sruoga. Čia besigydydamas jis parašė ,,Dievų mišką“, kai kuriuos dramos ,,Barbora Radvilaitė“ skyrius, ,,Giesmė Viešnelei Žydriajai“.

„Rekonstruodami Baltąją vilą nemažai gilinomės ir į jos istoriją. Įdomu tai, kad Birštonas nuo seno vadinamas meilės kurortu ir tai tikra tiesa. Čia galima suskaičiuoti ne vieną meilės istoriją, net pačio B. Sruogos istorija byloja, jog jis puoselėjo šiltus jausmus medicinos studentei iš Kauno, jai net sukurtas eilėraštis „Giesmės Viešnelei Žydriajai“, – teigė „Tulpės“ sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė.

Valstybės šimtmečio jubiliejaus proga, ,,Tulpės“ sanatorija didžiuojasi būdama Birštono kurorto istorijos dalimi. Pirmoji sanatorija, įsikūrusi Birštone, skaičiuoja ne vieną savo veiklos dešimtmetį. Kurorto pradininkai sanatorijos vietą pasirinko dėl unikalaus kraštovaizdžio: šalia Vytauto piliakalnis, pastatai apgaubti šimtamečio parko medžių šakomis, tyliai tekantis Nemunas ir sukurta įstabi erdvė svečių poilsiui ir sveikimui nuo daugelio negalavimų.

Sanatorijos gyvenamieji pastatai, gydyklų kompleksas, S. Kneipo sodas, mineralinio vandens paviljonas ,,Birutės vila“ yra kurorto neatsiejama dalis, gamtos galia, harmonija, specialistų parinktos programos skatina svečius judėti geresnės savijautos link. Birštono kurorte propaguojama S. Kneipo filosofija, kuri skatina gydymą mineraliniu vandeniu, judesiu, tam tikra mityba ir harmonija. Filosofijos esmė – panaudoti mineralinio vandens jėgą, parke trykšta mineralinio vandens šaltiniai, juose galima braidyti, atlikti rankų, veido sveikatinimo ritualus, tačiau svarbiausia – pajusti mineralinio vandens gydomąją galią.

***

Birštonas – unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. 82% Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Bendras savivaldybės teritorijos plotas – 124 km2. Birštono miesto plotas – 13 km2. Savivaldybę sudaro Birštono miestas ir Birštono seniūnija. Birštono savivaldybėje gyvena beveik 4900 gyventojų. Didesnė jų dalis, t.y. 2900, gyvena mieste, o likusieji – 46 Birštono seniūnijos kaimuose.

Unikalūs gamtiniai ištekliai ir išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kuomet Žvėrinčiaus miške aidėjęs Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas V. Sirokomlė, apdainavo poetas J. Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas N. Silvanavičius.

Birštono savivaldybės inf.