„Šie pašto ženklai atspindi Gediminaičių stulpų istorinę raidą, ji rodo, kaip seniai šie valstybės simboliai gyvuoja mūsų tautos gyvenime. Nuo XIV amžiaus iki šių dienų išlikę Gediminaičių stulpai patenka tarp dažniausiai naudojamų valstybės simbolių. Džiaugiamės, kad pasitikdami atkurtosios Valstybės šimtmetį pristatome Gediminaičių stulpais, kurie jungia senąją ir naująją Lietuvą, papuoštus pašto ženklus“, – teigia Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.

Visuose keturiuose pašto ženkluose vaizduojamas skirtingomis epochomis nuo XV iki XX amžiaus naudotas Gediminaičių stulpų motyvas. Pašto ženklus sukūrė dailininkė, ilgametė Lietuvos pašto ženklų konkursų dalyvė ir prizininkė Aušrelė Ratkevičienė. Savilipiai pašto ženklai su 0,03 Eur, 0,10 Eur ir 0,42 Eur vertės nominalais bus išleisti po 100 tūkst. egzempliorių tiražu. 500 tūkst. tiražu bus išleistas dažniausiai naudojamas 0,39 Eur nominalo pašto ženklas.

Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos valstybės simbolį, bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Manoma, kad Gediminaičių stulpai susiformavo iš nuosavybės žymėjimo ženklų, o pirmas žinomas jų panaudojimo faktas istoriografijoje užfiksuotas 1397 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbe. Net ir sovietų okupacijos metais, kai buvo uždrausti visi Lietuvos valstybingumo simboliai, Gediminaičių stulpų simbolis toliau aktyviai naudotas pogrindyje.

Gediminaičių stulpai ypač paplito pirmoje XX a. pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį simbolį naudoja Lietuvos kariuomenė, aviacija, jis puošia Lietuvos ordinus ir medalius, pareiginius ženklus, yra tapęs daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributu.

Lietuvos istorinis nacionalinio simbolio Gediminaičių stulpų vaizdavimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstaty