Jau penkerius metus Skaisteriuose (Vilniaus r. Mickūnų seniūnija) veikiantis akvaūkis „Akvapona“, norėdamas patenkinti rafinuotą klientų skonį, augina... ungurinius šamus (lot. Clarias gariepinus).
„Tai - ypatingos žuvys: sugeba kvėpuoti sausumoje ir be vandens gali nukeliauti apie vieną kilometrą. Palyginti su kitomis žuvų rūšimis, jų mėsoje yra daugiau baltymų ir mažiau riebalų. Šie šamai neturi ašakų, o jų skonis primena ungurį ar... veršieną“, - pasakoja bendrovės „Akvapona“ savininkas Vladas Vickūnas.
Anot jo, per pastaruosius penkerius metus sveikų žuvų paklausa gerokai padidėjo, žmonės mėgsta išbandyti naujas žuvų rūšis, o prieš Kalėdas reikia dvejintis ir trejintis, kad įvykdytum klientų užsakymus.
Žuvys ir augalai, arba akvaponika
Mūsų pašnekovo nuotykis su šamais prasidėjo prieš 5 metus, kai sūnus Kasparas internete rado panašiai veikiantį žuvininkystės ūkį Vakarų Europoje. Važinėjo į Olandijoje vykusius mokymus, ten susipažino su akvaponikos sistema, kuri leidžia auginti žuvis ir augalus uždaroje sistemoje. Žuvų išmatos yra labai toksiškos pačioms žuvims - auginamos tvenkiniuose, jos dažnai serga ir žūsta. Pasirodo, jų ekskrementus galima panaudoti kaip trąšas augalams, kurie akvaponikos sistemoje auga be žemės.
„Sistemą sudaro vandens telkiniai žuvims, virš kurių auginame mikrožalumą. Augalai visas maistingas medžiagas gauna iš vandens telkinio su žuvimis. Praktikoje tai atrodo taip: vanduo su žuvų išmatomis surenkamas į filtrą su bakterijomis, kurios pirmiausia išskaido žuvų išskiriamą ir vandenyje ištirpusį amoniaką į nitritus, kitos bakterijos nitritus paverčia nitratais, o šiuos pasisavina augalai. Tokiu būdu išvalytas vanduo vėl tiekiamas žuvims“, - aiškina V. Vickūnas.
Prie pat įvažiavimo į Skaisterius, dešinėje pusėje, didžiuliuose sandėliuose įrengtos patalpos, kur šiltnamio sąlygomis plaukioja apie 6000 šamų. Jiems auginti sudarytos atitinkamos sąlygos: vandens temperatūra turi būti 25-27 laipsniai šilumos. Viduje tamsu, juk šamas, nors ir kilęs iš saulėtų kraštų, yra labai jautrus šviesai. Minta tik natūraliomis medžiagomis, nes bet kokia chemija sunaikintų visą akvaponiją, kurios varomoji jėga, be kita ko, yra bakterijos. Aukštos kokybės natūralų pašarą (43 proc. baltymų ir 12 proc. riebalų) žuvims tiekia norvegų firma „Skretting“. Vanduo imamas iš giluminių šulinių, o kadangi viskas veikia uždaroje sistemoje, jo nesunaudojama daug.
Ėdrios žuvys
Mailius, iš kurio išauga unguriniai šamai, atgabenamas iš Olandijos. Tačiau jau ateinančiais metais V. Vickūnas planuoja pats imtis auginti mailių. Jau numatęs šiam tikslui patalpas, kuriose bus įrengtas ikrų inkubatorius. Šeimininkas juokais vadina jas „žuvų lopšeliu“. Per metus planuoja jame išauginti apie 300 tūkst. vienetų mailiaus.
„Žuvims šviesa asocijuojasi su pašaru - tuomet jos išplaukia į paviršių. Vienam rezervuare laikome apie 500 šamų. Jei jų butų mažiau, sugraužtų vieni kitus kovodami dėl lyderystės grupėje. Todėl vandeniui sudrumsti kartais įleidžiame smėlio, kad žuvys nekovotų tarpusavyje“, - pasakoja žuvininkas.
Vlado Vickūno firma - tai visų pirma šeimos verslas. Be mūsų pašnekovo, jos savininkai yra jo žmona Svetlana ir partneris Per Christian Storbraaten iš Norvegijos firmos „PST INVEST“.
Šeimininkas pasakoja, kad kasmet paklausa jo šamams auga, nors klientai - daugiausia privatūs asmenys. Šamus Skaisteriuose perka ir firma „SANITEX“, tiekianti produktus restoranams. Tarp klientų, kaip aiškina, yra daug gydytojų. „Ungurinis šamas nėra europietiška žuvis, todėl prie jos nekimba ligos, kuriomis serga mūsų žuvys. Turi atsparius genus, o akvaponikos sistema neleidžia pridėti jokių vaistų, antibiotikų. Jei šamas jaučiasi prasčiau, geriausias vaistas jam -ramybė ir druska (beriame šiek tiek druskos, ir žuvis pasijaučia geriau)“, -pasakoja V. Vickūnas ir pabrėžia, kad šamai labai ėdrūs, suėda viską, ką jiems duosi, ir reikia stebėti, kad nebūtų peršerti. Parduoti paruoštas šamas sveria apie 1,5 kilogramo.
Žuvies paštas
Pardavimai ir kontaktai su klientais vyksta internetu. Tuo tikslu savininkai sukūrė interneto svetainę www.fishpost.lt, o išvertus reiškia „Žuvies paštas“. Atsiimti žuvų galima atvykti asmeniškai arba užsakyti telefonu. Du kartus per savaitę (ketvirtadieniais ir penktadieniais) į sutartą vietą Vilniuje ir Vilniaus rajone produkciją atgabena ir savininkai.
Akvaūkis Skaisteriuose užsiima ir žuvies perdirbimu: ruošia filė bei kitus produktus, kurie tiekiami klientams.
„Bendrovei pradėjus veikti, klientai pirkdavo visokias žuvis. Vėliau išaugo išskrostų šamų paklausa. Dabar visiems trūksta laiko, todėl ruošiame filė, taip pat ir su prieskoniais, kurias galima dėti tiesiai į orkaitę ir kepti“, - pasakoja šeimininkas, džiaugdamasis, kad lygiagrečiai išaugo užsakymai ir pastaruoju metu „madingiems“ daigams. Todėl kitais metais savo veiklą planuoja plėsti ir ant patalpų su žuvimis stogo pastatyti šiltnamį mikrožalumai.
Į klausimą, kaip geriausiai paruošti šamą, žuvų augintojas atsako, kad tai - skonio reikalas. Sveikiausias bus paruoštas ant garų, tačiau kepti - su česnakais, citrina ir daržovėmis - yra skanesni. Įdomu tai, kad šamai neturi žuvims būdingo kvapo, todėl suvalgys juos net ir tie, kurie į žuvies patiekalus žiūri kreivai. Motinos žuvis perka vaikams, nes ši beveik neturi ašakų. Klientų reikmėms patenkinti savininkai įrengė rūkyklą ir parduoda rūkytą žuvį.
Kaina priklauso nuo to, ką išsirinksime: 4,80 euro už 1 kilogramą skrostos žuvies; 6,80 euro kainuoja 1 kilogramas skrostos žuvies be galvos, o filė brangesnė - nuo 12 eurų už kilogramą.
Šeimininkas produktus tiekia supakuotus vakuuminiu būdu, todėl jie ilgiau išlaiko šviežumą. Bendrovė priima užsakymus ir upėtakiams (įsigytiems Estijoje) bei Grenlandijos otams (atgabentiems iš Grenlandijos). Į akvaūkį atvyksta ir mokinių ekskursijos. Jiems „Akvaponos“ šeimininkai yra parengę programą apie žuvų auginimą bei sveiką mitybą.
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis
