„2017-aisiais Prancūzija pranoko visus lūkesčius“, – sakoma naujausio „The Economist“ numerio vedamajame straipsnyje.
Centristo E. Macrono sėkminga prezidentinė kampanija, neremiama jokios tradicinės partijos, jo naujo judėjimo „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) puikus pasirodymas Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose, pasak žurnalo, buvo „stulbinanti sensacija“.
„Ponas Macronas agitavo už Prancūziją, kuri būtų atvira žmonėms, prekėms ir idėjoms iš užsienio bei socialiniams pokyčiams šalyje“, – sakoma straipsnyje.
„The Economist“ pabrėžė, kad E. Macronui pavyko pasiekti protingų reformų, tarp jų ir griežtų darbo santykius reguliuojančių įstatymų sušvelninimo.
„Prieš jam pasirodant, Prancūziją atrodė neįmanoma reformuoti: rinkėjams buvo siūloma rinktis tarp sklerozės ir ksenofobijos“, – rašoma žurnale.
„Kova tarp atviros ir uždaros visuomenės vizijų galbūt yra pati svarbiausia politinė kova pasaulyje šiuo metu, – teigiama jame. – Prancūzija drąsiai pasipriešino tiltų kėlėjams ir juos nugalėjo. Už tai ji yra mūsų metų šalis.“
„The Economist“ metų šalies titulas, teikiamas nuo 2013-ųjų, skiriamas šaliai, per pastaruosius 12 mėnesių pastebimai pasikeitusiai į gerą arba „padariusiai pasaulį šviesesnį“.
Žurnalas nurodė, kad į metų šalies titulą šiemet dar pretendavo Bangladešas, priėmęs labai daug rohinjų pabėgėlių iš kaimyninio Mianmaro, Argentina, priėmusi skausmingų ekonominių reformų, ir Pietų Korėja, pradėjusi vidaus politikos valymą tvyrant branduolinei grėsmei.