Muziejaus atidaryme 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), Abu Dabio sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Zayedas al Nahyanas (Mohamedas bin Zajedas Nahjanas), Maroko karalius Mohammedas VI (Mohamedas VI).
Muziejaus projektas, kurį parengė prancūzų architektas, Pritzkerio (Prickerio) premijos laureatas Jeanas Nouvelis (Žanas Nuvelis), primena arabų medinos vaizdą, regimą šiuolaikinio kino operatoriaus akimis.
Sidabriškas kupolas su ažūrinėmis arabeskomis atrodo plaukiantis virš baltų galerijų ir, pasak J. Nouvelio, kuria „šviesos lietų“.
Kad pasiektų grindis, kiekvienas šviesos spindulys turi praeiti pro aštuonis perforuotus sluoksnius. Tokiu būdu sukuriamas nuolat besimainantis šviesos raštas, primenantis palmių ar tradicinio arabų turgaus stogo metamus šešėlius.
Abu Dabio Luvras yra pirmas iš trijų muziejų, kurie turi būti atidaryti Sadijato saloje. JAE dar planuoja Abu Dabio Guggenheimo (Gugenheimo) muziejų, projektuojamą kanadiečio Franko Gehry (Frenkas Geri), ir Zayedo (Zajedo) nacionalinį muziejų, kurį projektuoja brito Normano Fosterio kompanija.
Maždaug 5 proc. Abu Dabio Luvro, kuris visuomenei bus atidarytas šeštadienį, yra skirta šiuolaikiniam ir moderniajam menui, bet pagrindinis dėmesys tenka pasaulio istorijai ir religijoms.
Tarp eksponatų yra VI amžiaus Koranas, gotikinė Biblija ir Tora iš Jemeno. Šventraščiai atsukti vienas į kitą ir atversti tose vietose, kuriose skelbiama ta pati žinia.
Paryžiaus Luvro prezidentas Jeanas-Lucas Martinezas (Žanas Liukas Martinezas) sakė, kad naujasis muziejus buvo suprojektuotas „atsiverti kitiems, suprasti įvairovę daugiapoliame pasaulyje“.
Šiuo metu jam paskolinta 300 eksponatų, tarp jų – Vincento van Gogho (Vincento van Gogo) 1887 metais nutapytas autoportretas ir Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) „Gražioji Feronjer“ (La Belle Ferronniere).
Naftos turtingi JAE daug metų patyliukais ir patys kaupė nuolatinę kolekciją. Abu Dabio Luvre eksponuojami 235 meno kūriniai iš Emyratų kolekcijos, tarp jų – Edouard'o Manet (Eduaro Manė) „Čigonė“ (The Gypsy), olandų abstrakcionisto Pieto Mondriano ir turkų dailininko Osmano Hamdi Bey (Osmano Chamdžio Bėjaus) darbai.
Pareigūnai ėmėsi visų priemonių, kad apsaugotų meno kūrinius nuo karščio. Vasarą oro temperatūra šioje Persijos įlankos regiono valstybėje pakyla gerokai virš 40 laipsnių Celsijaus.
Meno kūrinius taip pat saugo JAE pajėgos, koordinuojančios veiksmus su prancūzų ekspertais.
Projektas iš pradžių kėlė dideles diskusijas Prancūzijoje, kur buvo kilusi kritikos banga dėl prancūzų prekės ženklo pardavimo arabų valstybei.
Projektą taip pat lydėjo klausimai dėl darbuotojų teisių, susiję su migrantų darbininkų statusu Persijos įlankos regione.
