Ši Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinių organizacijų asociacija buvo pagerbta „už savo darbą atkreipti dėmesį į bet kokio branduolinių ginklų panaudojimo katastrofinius humanitarinius padarinius ir už savo novatoriškas pastangas pasiekti sutartimi pagrįstą tokių ginklų uždraudimą“, vidurdienį pranešė komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen).

ICAN „buvo varančioji jėga, siekiant įtikinti pasaulio valstybes pasižadėti bendradarbiauti ... dedant pastangas stigmatizuoti, uždrausti ir eliminuoti branduolinius ginklus“, pridūrė ji.

Dešimtmetį už pasaulį be atominių ginklų kovojanti ICAN buvo pagerbta prestižiniu apdovanojimu tuo metu, kai pasaulyje didėja nerimas dėl Šiaurės Korėjos ir Irano branduolinių ambicijų.

Šiuo metu branduolinius arsenalus oficialiai yra deklaravusios Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja. Manoma, kad šių ginklų taip pat turi Izraelis, bet žydų valstybė niekada nėra to oficialiai pripažinusi.

Pasaulio branduolinės galybės privalo pradėti „rimtas derybas“, kad būtų pasiektas branduolinis nusiginklavimas, pabrėžė komitetas.

„Šių metų Taikos premija taip pat yra raginimas šioms valstybėms pradėti rimtas derybas, kad būtų palaipsniui, subalansuotai ir rūpestingai prižiūrint pasaulyje būtų eliminuoti beveik 15 tūkst. branduolinių ginklų“, sakė B.Reiss-Andersen.

ICAN vykdomoji direktorė Beatrice Fihn (Beatris Fin), komentuodama žinią apie jos grupės pelnytą apdovanojimą, sakė, kad „tai siunčia žinią visoms branduolinių ginklų turinčioms valstybėms ir visoms valstybėms, kurios savo saugumą tebegrindžia branduoliniais ginklais, kad toks elgesys nepriimtinas“.

„Negalime grasinti beatodairiškai išžudyti šimtus tūkstančių civilių saugumo vardan. Saugumas kuriamas ne taip“, – ji sakė žurnalistams.

B.Fihn atskleidė, kad jos organizacijai Nobelio komitetas paskambino likus kelioms minutėms iki oficialaus paskelbimo, kad premija bus paskirta ICAN. Tačiau ji teigė iš pradžių pagalvojusi, jog tai tėra pokštas ir nepatikėjusi šia žinia, kol išgirdo savo organizacijos pavadinimą per Taikos premijos paskyrimo ceremoniją Norvegijos sostinėje.

Per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną organizacijos atstovams bus įteiktas auksinis medalis ir diplomas; ICAN taip pat gaus 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginį prizą.

Švedų pramonininkas Alfredas Nobelis yra įpareigojęs savo įsteigtos premijos komitetą skirti šį apdovanojimą „žmogui, kuris daugiausiai nuveikė arba atliko geriausią darbą dėl brolybės tarp tautų, nuolatinių armijų panaikinimo arba sumažinimo, taip pat už taikos kongresų rengimą ir skatinimą“.

Nobelio komitetas šio priesako interpretaciją ilgainiui keitė, išplėsdamas taikos stiprinimo pastangų sąvoką, kuri dabar apima pastangas pagerinti žmogaus teisių padėtį, taip pat kovą su skurdu ir aplinkos taršos mažinimą.

Praeitų metų Nobelio premiją laimėjo Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) už pastangas nutraukti jau pusę šimtmečio jo šalį krėtusį konfliktą su marksistų partizanų grupuote FARC ir kitais sukilėliais.

Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.