Tuo metu Atlantoje, Džordžijos valstijoje, farmacininkas Džonas Pembertonas dirbo savo sode. Jis jau buvo išradęs „Prancūzišką kokakolą" – puikų tonizuojantį preparatą, padedantį atgauti jėgas ir energiją, taip pat „Citrinų ir apelsinų eliksyrą" bei „Daktaro Pembertono stebuklingus Indijos karalienės plaukų dažus". Dabar Pembertonas troško išrasti priemonę alkoholiu piktnaudžiaujantiems žmonėms.
Tad maišydamas valties irklu, variniame puode ant atviros ugnies Džonas išvirė mikstūrą. Ir štai gatavas naujas vaistas nuo nervinio išsekimo ir galvos skausmo. Jį autorius nuvežė į Džeikobo vaistinę. Savo padėjėjui liepė sumaišyti sirupą su vandeniu ir atšaldyti ledu. Paragavę skysčio jiedu nutarė, kad jis gardus. Tačiau maišydamas kitą stiklinę padėjėjas netyčia įpylė gazuoto vandens. Tada abu vyrai nudžiugę netikėtu atradimu nusprendė pardavinėti jį ne kaip priemonę nuo galvos skausmo, o kaip gaivųjį gėrimą, imbierinio limonado ir alaus pakaitalą. Savo kūrinį pavadino kokakola, nes jį gaminant buvo panaudoti kokamedžio lapai ir kolamedžio riešutai.
1886 metais, pasak Coca-cola" bendrovės, Pembertonas pardavė 25 galonus savo sirupo. Jis gavo 50 dolerių, bet 73,96 dolerio išleido reklamai.
Žmonės 155 šalyse kasdien išgeria 393 milijonus butelių kokakolos. Dabar Pembertonas nėra garsus kaip vaisto nuo galvos skausmo ar nervinio išsekimo išradėjas. Bet jis išrado vieną mėgstamiausių pasaulyje gėrimų.
Parengta pagal knygą „Sėkmingos klaidos"
