Kaip teigė tako atidaryme dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, rekonstrukcija neabejotinai tapo didžiausiu šių metų Lietuvos aviacijos rinkos įvykiu ir sėkmingai įvykdyto itin sudėtingo projekto pavyzdžiu.
„Kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija buvo būtina ir svarbi visai šaliai. Galime džiaugtis, kad darbai atlikti kokybiškai ir pagal grafiką, nepaisant ne visada palankių gamtinių sąlygų. Be to, atskiros padėkos nusipelnė Kauno oro uostas, kuris, padedamas kolegų iš kitų oro uostų, sėkmingai susidorojo su patikėta užduotimi tapti laikinais Lietuvos oro vartais į pasaulį.
Už puikų darbą taip pat esame dėkingi pasienio, muitinės ir policijos pareigūnams. Džiaugiamės ir bendradarbiavimu su darbų kokybę tikrinusiomis tarnybomis, kurios griežtai kontroliavo tako rekonstrukcijos darbų kokybę. Taigi, visam rekonstrukcijos projekto valdymui buvo pasiruošta be priekaištų. Tikiuosi, kad grįžimas į Vilnių bus toks pat sklandus“, – kalbėjo R. Masiulis.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas pabrėžė didžiulį tiek šios įmonės, tiek rekonstrukcijos darbus atlikusių rangovų darbuotojų indėlį.
„Įvairių sričių specialistų profesionalumas ir didžiulės jų dėtos pastangos šį projektą pavertė tikrove. Taip pat be galo didžiuojuosi visa Lietuvos oro uostų komanda, kuri buvo kaip niekada vieninga ir susitelkusi. Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų bei Lietuvos oro uostų administracijos darbuotojai dirbo nuoširdžiai ir negailėdami jėgų, kad tas 35 dienas darbai eitų sklandžiai, o keleiviai patirtų kuo mažiau nepatogumų“, – teigė G. Almantas.
Jam antrino ir rekonstrukcijos darbams vadovaujančios bendrovės „A.C.B“ atstovai.
„Kokybiškas komandos darbas padėjo neatsilikti nuo grafiko ir kai kurias užduotis įvykdyti net greičiau nei buvo suplanuota. Taip pat negirdėjome ir priekaištų dėl kokybės iš darbus prižiūrinčių institucijų. Džiaugiamės prisidėję prie šio visai Lietuvai svarbaus infrastruktūros projekto įgyvendinimo“, – sakė „A.C.B“ valdybos pirmininkas Valdis Lejnieks.
Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai buvo pradėti liepos 14 dieną. Per 35 dienas trukusią rekonstrukciją kilimo ir tūpimo takas ir jo prieigos buvo atnaujinti iš esmės: sustiprinta grunto dalis aplink kilimo ir tūpimo taką, pakeistos lietaus nuotekų ir drenažo sistemų surinkimo sistemos, visiškai atnaujinti elektros tiekimo tinklai, paklota 3 sluoksnių nauja asfalto danga ir įrengta naujos kartos LED signalinių žiburių sistema.
Didžiausio šalies oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus atliko latvių bendrovės „A.C.B.“ vadovaujamas įmonių konsorciumas. Rekonstrukcijos darbai kainavo apie 19 mln. eurų.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
