Ventės rage besidarbuojantys specialistai džiaugiasi ne tik pagaliau pradėjusiais gausiau skristi sparnuočiais, bet ir sulaukę talkos.
„Labai įdomu. Paukščiai yra gan agresyvūs, įkanda, įsikabina nageliais. Labai džiaugiamės šia praktika“, – teigė Šiaulių universiteto taikomosios biologijos antro kurso studentė Indrė Šakytė.
Pirmieji mūsų šalį palieka varnėnai. Pastebima, kad šiemet varnėnai išskrido porą savaičių vėliau nei įprasta, tačiau labiausiai stebina itin mažas jų skaičius. Vietoje 10–15 tūkstančių sužieduota vos 5–6 tūkstančiai varnėnų.
Panašiai ir su liepą migruoti pradėjusiais vabzdžialesiais ir kitais smulkiais paukščiais, kurių sužieduota net dešimt kartų mažiau nei būdavo įprasta. Iki šiol beveik tuščias stovėjo ir rugsėjo pradžioje iškeltas didysis tinklas.
„Iškėlėme ir visą savaitę vos keletą paukščių pagavome. Per 19 rugsėjo dienų yra tik 1,5 tūkst. paukščių, kai įprastas mūsų rugsėjo laimikis būna 8–10 tūkstančių. O vienais metais net 25 tūkst. per 19 dienų pagavome. Beveik visų rūšių paukščių pagauname mažiau“, – sakė Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys.
Specialistai sako, kad reikėtų išsamių tyrimų ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos dalyje, Skandinavijos šalyse, kodėl net keletą kartų sumažėjo sparnuočių. Spėjama, kad tam įtakos turi klimato atšilimas ir praėjusi žiema.
„Praėjusi žiema buvo labai sunki paukščiams, daug sniego buvo Anglijoje, Prancūzijoje, net Ispanijoje, Afrikoje. Tad atgal jų grįžo mažiau nei įprastai. Bet paukščių populiacija atsistato ir vėl“, – teigė Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas.
Šiemet mūsų šalyje pastebėta tik viena nauja paukščių rūšis.
„Liepos mėnesį Vytautas Pareigis Klaipėdos šiukšlyne pastebėjo karibinį kirą. Šiaip jis Amerikos paukštis, o va, pasirodė Lietuvoje. Tai buvo 375-oji paukščių rūšis Lietuvoje“, – tvirtino ornitologas V. Jusys.
Didžioji paukščių migracija tęsis iki pat šalnų.

Marija Gabrienė
LTV „Šiandien“,
www.lietuvosvalstybe.com