Tokias išvadas padarė Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventė, profesionali vertėja Ieva Senkutė. Už darbą, kuriame buvo ištirtas konceptualiųjų metaforų vartojimas kalbant apie pabėgėlius naujienų portaluose Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, I. Senkutė buvo apdovanota Lietuvos mokslų akademijos premija.
„Žurnalistai, naudodami konceptualiąsias metaforas, atspindi savo požiūrį į pabėgėlius ir formuoja skaitytojų mąstymą. Keista, o kartu ir šiek tiek nuvilia, jog teigiamą konotaciją turinčių metaforų aptikti nepavyko“, – teigia I. Senkutė.
Perskaičiusi daugiau nei 200 straipsnių, publikuotų Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir JAV naujienų portaluose, ji padarė išvadą, kad neutraliausiai pabėgėliai vaizduojami Jungtinės Karalystės naujienų portaluose, o Amerikoje pabėgėliai dažnai gretinami su terorizmo grėsme.
„Britai garsėja savo mandagumu, tad nenuostabu, kad jų žiniasklaidoje naudojamos metaforos nėra tokios agresyvios. Kita vertus, amerikiečiai vis būkštauja dėl terorizmo pavojaus ir pabėgėlius vertina kaip rimtą grėsmę šalies saugumui“, – svarsto I. Senkutė.
Pabėgėlių krizė gretinama su vandens keliamais reiškiniais
„Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu...“, „Pabėgėlių srautas situaciją Lietuvoje paveiktų...“, „Šimtatūkstantinis pabėgėlių cunamis jau faktas“ – tokias ir panašias citatas galima aptikti Lietuvos naujienų portaluose (tirtieji straipsniai buvo publikuoti 15min.lt, delfi.lt ir vz.lt) apie pabėgėlių situaciją Europoje.
Lietuvos portaluose, kaip Jungtinėje Karalystėje ar JAV, pabėgėliai dažniausiai gretinami su vandeniu. Pabėgėlių vaizdavimas kaip naštos, nešulio, kurį užsikeliame sau ant pečių („Kol kas mes dalinamės naštą – tas skaičius 1 105 pabėgėliai“, – rašo vz.lt) taip pat populiarus visų šalių medijose.
Pabėgėlių krizė tirtų šalių medijose gretinama ir su gyvūnų pasaulio reiškiniais: karavanu, drambliu kambaryje, fazanais, susirengusiais perinti kiaušinius. Ją siūloma pažaboti, nes ji sukelia nepageidaujamus sveikatos sutrikimus – galvos skausmą ir net vėžį. Žinoma, visi paminėtieji apibūdinimai – metaforos, arba vaizdiniai, kurie padeda lengviau suvokti informaciją.
Amerikoje pabėgėlių apibūdinimai – agresyviausi
„Konceptualiosios metaforos, apibūdinamos kaip mąstymo struktūros, gali atskleisti daug informacijos apie mąstymą ir net kultūrą, iš kurios šios metaforos išsivystė“, – teigia tyrimo autorė I. Senkutė.
Pasak jos, jau prieš pradedant tirti pabėgėlių atvaizdavimą skirtingų kultūrų medijose buvo aišku, kad rezultatai skirsis: žodis „pabėgėlis“ lietuvių kalboje – tai žmogus, kuris nuo kažko bėga, bando išvengti problemų, yra dezertyras. Anglų kalboje pabėgėliams apibūdinti naudojamas žodis „refugee“, kuris suvokiamas kaip žmogus, ieškantis prieglobsčio.
Jei JAV medijose pabėgėliai ir jų sukeliama krizė gretinama su ypač neigiamais reiškiniais, o pasirinktos metaforos ypač agresyvios – tarp „gyvūninės“ kilmės metaforų galima aptikti gyvatės barškuolės vaizdinį, o tarp „ligos“ – metastazavusį vėžį – tai Jungtinės Karalystės naujienų portaluose jos yra neutraliausios.
Tik Jungtinės Karalystės medijose pabėgėliai siejami su svečio (nebūtinai laukiamo) vaizdiniu, o kalbant apie pabėgėlių krizę Europoje pasitelkiami ekonominiai terminai: indėlis, dalis, sandoris.
Lietuvos medijų straipsniuose, rašančiuose apie pabėgėlius, pasitaiko ir intelektinio iššūkio metaforų, tokių kaip mįslė ar galvosūkis. Pabėgėliai siejami ir su šeima, namais („įvaikinti“, „benamiai“). I. Senkutė pripažįsta, kad prieš atlikdama tyrimą tikėjosi, jog Lietuvos naujienų portaluose pabėgėliai bus vaizduojami ypač pesimistiškai, bet klydo – metaforos turi neigiamą konotaciją, tačiau jų sukeliami vaizdiniai nėra labai agresyvūs.
Vertėjai naują informaciją sužino pirmieji
Aptartasis tyrimas – tai I. Senkutės bakalauro darbo „Pabėgėlių konceptualizacija naujųjų medijų diskurse: Lietuva, Jungtinė Karalystė ir JAV“ dalis.
„Mano žiniomis, paprastai Lietuvos mokslo akademija apdovanoja bent magistro lygio darbus, todėl labai džiugu, kad pirmosios pakopos humanitarinių mokslų studentės darbas sulaukė tokio aukšto įvertinimo“, – džiaugiasi Saulė Petronienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų fakulteto, Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja.
Senkutei vadovavusi docentė teigia, jog nuo pat pradžių buvo matyti, kad aktualia tema atliktą tyrimą verta pristatyti plačiau. Be to, jis parašytas anglų kalba, todėl galima platesnė tyrimo sklaida.
Baigusi technikos kalbos vertimo studijas I. Senkutė dirba vertėja ir džiaugiasi studijų metu įgytomis žiniomis ir kompetencijomis.
„Studijų metu ne tik gilinamasi į vertimo subtilybes, bet gaunama ir kitokių žinių – mokomasi (žinoma, iš kalbinio požiūrio) apie mechaniką, elektrotechniką, informacines technologijas. Gal studijų metais ir atrodo keistoka, kad vertėjams siūloma mokytis apie lempučių tipus ar pastatų konstrukcijas, tačiau, pradėjus dirbti techninio vertimo srityje, šios žinios atsiperka su kaupu“, – pasakoja jauna specialistė.
Pasak jos, vertėjo darbas – nepaprastai įdomus, nes nauja informacija (Ieva bendradarbiauja su pačiomis įvairiausiomis bendrovėmis, pristatančiomis naujus produktus Lietuvoje) vertėją pasiekia pirmiausia.
„Pavyzdžiui, dabar bendradarbiauju su vienu amerikiečių televizijos kanalu, startavusiu ir Lietuvoje. Smagu ne tik versti įvairias instrukcijas ir dokumentacijas, bet ir praturtinti Lietuvos kultūrinį gyvenimą, suteikiant mūsų šalies žiūrovams galimybę susipažinti su netipiška užsienio kino industrija“, – teigia I. Senkutė.
