Karaliaus Mindaugo prospekto gatvės meno siena krantinėje prie Žaliojo tilto

2015 m. Kauno gatvės meno festivalio NYKOKA iniciatyva legalizuota Nemuno krantinė prie M. K. Čiurlionio tilto tapo mėgstama grafitininkų ir gatvės menininkų vieta. Čia praktikuotis ateina ne tik naujokai, bet ir patyrę menininkai, todėl šioje vietoje galima pamatyti naujausius gatvės menininkų darbus Kauno mieste.

VU Kauno humanitarinio fakulteto Saulės laikrodis

Iš daugybės Kauno panoraminių nuotraukų atpažįstamas, vienu iš Kauno simbolių tapęs saulės laikrodis miestiečius džiugina ir tamsiuoju paros metu. 1986 metais skulptoriaus Antano Balkės įrengtas ant VU Kauno humanitarinio fakulteto pastato sienos kabantis laikrodis šiuo metu apšviečiamas ir naktimis.

Vytauto Didžiojo tiltas

Seniau dar buvo vadinamas ilgiausiu tiltu pasaulyje, nes norint pereiti iš vieno Nemuno kranto į kitą, prireikdavo 13 dienų. Mat Kaunas priklausė Rusijos imperijai, o Aleksotas iki 1807 m. – Prūsijos karalystei. Priešingose upės pusėse galiojo kalendoriai, tarp kurių buvo 13 dienų skirtumas. Persikėlus per Nemuną, galima išbandyti funikulierių ir pasikelti į Aleksoto apžvalgos aikštelę, kur atsiveria nuostabi Kauno panorama.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir Bernardinų vienuolynas

Viena seniausių Kauno bažnyčių, veikianti nuo 1503 m. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia buvo atiduota bernardinų vienuoliams, įsikūrusiems mieste. Bažnyčią puošia mediniai barokiniai įrenginiai, interjere dominuoja išlikę gotikinio stiliaus elementai su baroko bruožais. Bažnyčios pietinėje pusėje yra veikiantis vienuolynas, o šalia jo – svečių namai.

Gatvės meno piešinys „Senelis išminčius“

Piešinys siekia 440 m2 plotą. Senelis su pypke simbolizuoja išmintį, o kosminė pypkė su žvaigždynais – kažką neapčiuopiamo. Išminčiaus aprangos raštas sudarytas iš teptuko ir pieštuko motyvo. Senelis basas – tai simbolinė duoklė kadaise „Fluxus ministerijos“ pastate veikusiam batų fabrikui.

Senelį ant sienos išpaišė Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas.

Šančių kioskas ir sienos piešinys „Jis ir Ji“

Piešinys vaizduoja du balandžius, tai – jis ir ji – simbolizuoja draugystę ir bendrystę. Įdomus faktas, kad netoli šios vietos – XX a. pr., buvo balandžių stotis iš kurios paukščiai informaciją perduodavo trimis kryptimis.

Kopūstų laukas – Šančiuose

2014 m. menininkų duetas Vita Gėlūnienė ir Ed Carrol pradėjo savo meninę veiklą „Kopūstų lauke“ – caro laikų kareivinių daržovių sandėliuose. Menininkai iki šiol čia dirba, siekdami telkti ir vystyti bendruomenę, kurti erdvę susitikimams ir kultūros puoselėjimui. Ši erdvė tapo žinoma ne tik apylinkėse, bet ir visame mieste, kaip įdomaus pilietinio veiksmo vieta ir ji vis dar kelia kontraversiškus vertinimus.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą. Ji ant Nemuno kranto stovi dar nuo 1400 metų! Nors per šimtmečius jos išvaizda keitėsi, buvo griauta ir atstatyta. Ji dar geriau žinoma kaip Vytauto bažnyčia.

Istorinis „Pieno centro kompleksas“

Šį tarpukario pastatų kompleksą specialistai vertina kaip vertingiausią iki šių laikų išlikusį modernios industrinės architektūros paminklą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Prie jo dirbo trys žymiausi to meto architektai: Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Kova-Kovalskis bei Bronius Elsbergas. Kompleksas statytas 1934–1939 metais.

Šančių kareivinės

Dar 1886–1896 m. Šančiuose buvo pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas. Paskutiniai kariniai daliniai iš jų išsikėlė tik 1992 metais. Tai bene vienintelė tokio tipo karinė teritorija Lietuvoje. Daugiau nei 5 hektarų jo teritorijoje išsidėsčiusiuose raudonų plytų pastatuose XIX a. buvo dislokuota carinės artilerijos brigada – stovėjo arklidės, sandėliai, kurie buvo svarbi Kauno tvirtovės dalis.