„Matome, kad pritaikius absoliučiai visas priemones, kurios dabar yra svarstomos, ne tik tas, kurioms pritarta, būtų galima sumažinti bendrą alkoholio vartojimą beveik penktadaliu. (...) Pagal scenarijų, kuriam pritarė Vyriausybė - prekybos valandų ribojimas ir reklamos draudimas - šiuo atveju mūsų modelis duoda maždaug 7 proc. bendro alkoholio vartojimo mažėjimą", - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo studiją atlikusios viešosios įstaigos ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Anot jo, modelis taip pat rodo ir keletą neigiamų efektų.
„Pavyzdžiui, visiško ribojimo atveju legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 29 proc., bet neapskaityto, legaliai įvežto alkoholio vartojimas padidėtų 120 proc., o nelegalaus alkoholio - 30 procentų. Alaus vartojimas sumažėtų maždaug dvigubai, vyno - maždaug trečdaliu. Be to, radikaliausiu atveju alaus įvežimas iš kitų šalių padidėtų keturis kartus. Modelis rodo, kad kontroliuojant įmanoma sumažinti alkoholio vartojimą, ypač legalaus alkoholio suvartojimą, tačiau yra aiškios dvi neigiamos pasekmės - neapskaityto ir nelelagaus alkoholio vartojimo augimas ir tai, kad stiprūs gėrimai išstumtų silpnuosius", - kalbėjo K.Maniokas.
Mokslinę studiją Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko viešosios įstaigos ESTEP konsultantai.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
