„Teismas nusprendė, kad tai nėra oficialios lentelės, jos nedubliuoja gatvių pavadinimų lietuviškai, visos jos yra vienetinės ir skirtingos, todėl negali būti prilygintos masiniams užrašams kitos tautos kalba, (...) jomis nesiekiama skleisti informacijos kita nei valstybine kalba, konkuruoti su lietuvių kalba, ir nebuvo paremtos siekiu kitos kalbos asmenims greta lietuvių kalbos naudoti savo gimtąją kalbą", - teigė V. Petkevičienė.
Teisėja taip pat pažymėjo, kad lentelės pakabintos tik tam tikrose sostinės gatvėse, kurios pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją.
„Teismas nusprendė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatymo 17 str. pirmoje dalyje", - konstatavo teisėja.
Bylą nagrinėjo trijų teisėjų - V. Petkevičienės, Ivetos Pelienės ir Rūtos Miliuvienės - kolegija.
Įpareigoti savivaldybę nukabinti lenteles teismo prašė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė, teigusi, kad gatvių pavadinimų žymėjimas ne lietuvių kalba pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo nuostatas. Ankstesniame teismo posėdyje V. Vaičiūnienė taip pat teigė, kad lentelėmis gali būti kurstoma nesantaika, dėl jų gauta piliečių ir visuomeninių organizacijų skundų.
„Teismas nusprendė pareiškėjos pagrindą atmesti kaip nepagrįstą", - pranešė V. Petkevičienė.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas.
Gindama savo sprendimą kabinti tokias lenteles savivaldybė teigė, kad lentelės turėtų būti laikomos dekoratyviniais-architektūriniais elementais, o ne informaciniais ženklais. Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad šiomis lentelėmis siekiama išreikšti pagarbą kitoms tautybėms, joms neprieštaravo ir tautinių mažumų bendruomenės. Iki šiol Vilniuje pakabintos 9 stilizuotos dvikalbės lentelės: Vašingtono aikštės, Rusų, Vokiečių, Varšuvos, Totorių, Žydų, Latvių, Islandijos ir Karaimų gatvėse.
V. Vaičiūnienė Eltai teigė, kad VAAT sprendimas greičiausiai bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, bet galutinį sprendimą Vyriausybės atstovė sakė priimsianti po to, kai susipažins su VAAT nutartimi.
