Pristatydamas šias naujoves, BPC viršininkas A. Čiuplys teigė, jog centras kasdien sulaukia nuo 6 tūkst. iki 8 tūkst. skambučių: „Pagalbos prašymų skambučių iš jų būna apie 2-3 tūkst. Žmonės, skambindami numeriu 112, tikisi greitos ir kokybiškos pagalbos. Paprastai operatoriui sudėtingiausia būna išsiaiškinti, kur skambinantis žmogus yra. Didelio streso metu žmonės pamiršta, kur yra, supainioja net savo adresą, negali įvardyti vietos būdami kaimuose ar gamtoje, centras sulaukia ir išsigandusių vaikų skambučių. Kartais operatoriui gali trukdyti fono kokybė, pašalinis triukšmas. Skambinantieji mano, kad operatorius jį tiksliai mato. Reikia suprasti, kad BPC nenustato vietos, o gauna duomenis mobiliojo ryšio tinklu.“
A.Čiuplys pasiūlė žurnalistams paklausyti keletą pagalbos skambučių įrašų ir įsitikinti, kaip nėra paprasta suprasti, ką žmogus sako, kas jam atsitiko ir kur jis yra.
„Šiandien norime pristatyti pusantrų metų veiklos rezultatus, – sakė A. Čiuplys, kartu primindamas, jog vasario 11 d. yra minima Europos skubios pagalbos numerio 112 diena. – 2015 m. spalio mėnesį kartu su Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriais, Vidaus reikalų ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais buvo aptartos galimybės, kaip tiksliau būtų galima nustatyti skambinančiojo buvimo vietą. Buvo siekiama, kad teikiamų paslaugų kokybė būtų kuo aukštesnė, o naudojami skambinančiojo vietos nustatymo metodai kuo pažangesni. Bendrasis pagalbos centras su keliais užsienio partneriais taip pat dalyvavo tarptautiniame projekte „HELP 112“, kurio rezultatas – Bendrajame pagalbos centre įdiegta skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (angl. Advanced Mobile Location).“
Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas T. Maroščikas vaizdžiai pristatė abi naujoves. „Iki šiol, remiantis Cell ID metodu, skambinančio asmens buvimo zona būdavo nustatoma pagal jo telefono prisijungimą prie konkretaus mobiliojo ryšio bokšto. Kuo didesnė bazinės stoties aprėpties teritorija, tuo didesnė vietos nustatymo paklaida. Kaimo vietovėse ji siekdavo iki 30–40 km. 2016 m. mobiliojo ryšio operatorių tinkluose buvo įdiegti pakeitimai, leidžiantys nustatyti skambinančiojo vietą pagal radijo ryšio signalo sklidimo nuo bazinės stoties siųstuvo iki mobiliojo telefono ir signalo sugrįžimo atgal į siųstuvą laiką. Taip skambinančiojo buvimo zona, vadinamoji arka, kurią mato BPC operatorius, sumažėja keliolika kartų. Informacija BPC serverius pasiekia per 1-3 sekundes. Pavyzdžiui, taikant Cell ID metodą, operatorius matydavo, kad skambinantysis yra 6 km spindulio plote, taikant naująjį Cell ID Timing Advance metodą, operatorius mato tik 700 metrų zoną. Arkos dydis tiesiogiai priklauso nuo atstumo, kuriuo skambinantysis yra nuo mobiliojo ryšio bazinės stoties siųstuvo. Kuo skambinantysis bus arčiau, tuo arka bus mažesnė, ir atvirkščiai – kuo jis bus toliau, tuo ji bus didesnė. Arkos dydis taip pat priklauso nuo tinklo: skambinant 3G tinkle arka yra mažesnė nei skambinant 2G tinkle,“ – sakė jis.
Dar viena naujovė, pasak T. Maroščiko, Bendrajame pagalbos centre įdiegta skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML. Remiantis šiuo metodu, išmanieji telefonai su Android operacine sistema koduota SMS žinute patys siunčia Bendrajam pagalbos centrui savo buvimo vietos nustatymo duomenis, kurie yra net iki 4000 kartų tikslesni negu Cell ID perduodami duomenys. Ši sistema buvo įdiegta praėjusių metų lapkritį. Tą mėnesį BPC gavo 22 tūkst. tokių žinučių, gruodį – 64 tūkst., o šių metų sausį – 50 tūkst. Kai žmogus paskambina į Bendrąjį pagalbos centrą, po 20 sekundžių telefonas išsiunčia žinutę, kurioje vietoje jis yra.
„Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, kurioje įdiegta AML vietos nustatymo funkcija. Tokias technologijas taip pat turi Estija, Jungtinė Karalystė ir Austrija. Tačiau nepaisant to, kad Timing Advance ir AML vietos nustatymo metodai yra pažangesni ir daug tikslesni nei iki šiol naudotas Cell ID, priimant pagalbos prašymą pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantysis,“ - sakė BPC viršininkas A. Čiuplys.
vpgt.lt
