„Šiemet minima Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukaktis yra reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei. Labai džiaugiamės turėta proga bendradarbiauti su Vatikano paštu leidžiant Žemaičių vyskupystės įkūrimui skirtą pašto ženklą. Šiuo pašto ženklu simboliškai bus pažymėtas paskutinės Europos tautos krikštas“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.
Užsienio valstybės kartu su Lietuvos paštu yra išleidusios ne vieną bendrą pašto ženklų laidą, tačiau su Vatikanu toks filatelinis bendradarbiavimas pirmas. Ryšių užmezgimą tarp Lietuvos pašto ir Vatikano Miesto Valstybės iniciavo Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto.
„Buvo pasiūlyta abiem pusėms svarbi tema, kurią Lietuva ir Vatikanas sėkmingai įamžino bendrame pašto ženkle. Sklandus bendradarbiavimas filatelijos srityje rodo, kad Lietuva ir Šventasis Sostas palaiko visapusiškus diplomatinius santykius“, – tvirtino Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.
Ji priminė, kad iki šiol Vatikanas lituanistine tematika yra išleidęs trijų ženklų seriją, skirtą Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Tuomet, 1987-aisiais, Lietuvai dar neišsivadavus iš sovietinės okupacijos jungo, pašto ženklo leidybą inicijavo išeivijos lietuviai.
Šį penktadienį naujasis pašto ženklas bus iškilmingai pristatytas Lietuvos Katalikų bažnyčios hierarchams bei Vilniuje reziduojantiems užsienio valstybių ambasadoriams. Šia proga į Lietuvą atvyksta Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovas Mauras (Mauro) Olivieri.
Drauge su Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti skirtu pašto ženklų pasirodys ir pirmosios dienos vokai. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Oficialus paskutinio pagoniško Europos krašto sukrikščioninimas
Dailininko V. Butrimo sukurtame pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Vilnietis (Trakiškis). Valdovo rankose – bažnyčios pastatas kaip tikėjimo ir kultūros simbolis.
XIV a. pab. buvo pakrikštyta tik dalis Lietuvos. Kadangi į vakarinę šalies dalį – Žemaitiją – pretendavo Vokiečių ordinas, Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto pastangomis pasiekta galimybė taikiai, be nukariavimo sukrikščioninti žemaičių žemes. Ilgiausiai pagonišku išlikusiame Lietuvos regione Konstancos Bažnyčios susirinkimo sprendimu 1417 metais buvo įsteigta Žemaičių vyskupystė. Ją patvirtino tame susirinkime išrinktas popiežius Martynas V. Šis įvykis užbaigia su Mindaugo krikštu pradėtą Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą.
