„Jaučiuosi kaip siaubo filme – grįžtu iš paskaitų į kambarį ir bijau pajudėti. Pirmiausiai lėtais judesiais apžiūriu aplinką, pasiimu šlepetę ir imu talžyti tarakonus, lendančius iš radiatorių, spintos, sienų – kovoju už savo teritoriją. Baisiausia būna, kai ateina vakaras, – bijau užmigti, nes kartą pabudau nuo kutulio – jį sukėlė ant veido vaikštinėjantis ūsuotas padaras“, – savo istorija dalinasi Šiauliuose, studentų bendrabutyje, gyvenanti Aistė.
Studentų bendrabučiuose gyvenantys tarakonai – ne naujiena, ar iš tiesų tai nesunaikinami kenkėjai? Kokių priemonių turėtų imtis studentai ir universitetų vadovybės?
Efektyvumą lemia komandinis darbas
Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė įsitikinusi, kad tarakonus sunaikinti įmanoma, tačiau reikalingas komandinis darbas.
„Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose, bendrabučio valdytojas – užtikrinti, kad tarakonus naikinanti bendrovė suteiktų kokybiškas paslaugas. Laiku identifikuota problema, greiti sprendimai, efektyvi kenkėjų kontrolė ir studentų sąmoningumas garantuotų ilgalaikį rezultatą“, – nuomonę dėstė M. Kutkaitė.
Svarbu laiku pranešti apie problemą
Tarakonai – sparčiai besidauginantys ir migruojantys vabzdžiai. Studentų bendrabučiuose ūsuotieji keliauja iš vieno kambario į kitą, kol paplinta visame pastate.
„Išvydus bent vieną tarakoną studentai turėtų nedelsiant informuoti savo universiteto Infrastruktūros valdymo tarnybą. Jei patalpoje buvo pastebėtas bent vienas tarakonas, tikėtina, kad aplinkui šmirinėja dar 30–50 šių vabzdžių. Kuo greičiau bus sprendžiama problema, tuo mažiau reikės skirti finansinių ir laiko kaštų“, – tikina kenkėjų kontrolės ekspertė.
Naikinti patiems nerekomenduojama
Tam, kad tarakonai būtų sunaikinti, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos, išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių.
„Tekę girdėti istorijų, kaip studentai raginami patys dezinfekuoti savo kambarius, naikinti tarakonus, tačiau tai gali būti pavojinga jų sveikatai, be to, tarakonų nesunaikins – kenkėjai perbėgs į kitus kambarius. Problema turi būti sprendžiama visame name. Anksčiau buvo įprasta reguliariai išvykti iš būsto, išpurkšti patalpas cheminėmis medžiagomis ir laukti, kol aplinkoje esantys pavieniai tarakonai nustips. Tačiau dabar viskas paprasčiau: tarakonų naikinimui naudojamos dabartinės cheminės priemonės yra mažiau toksiškos aplinkai ir žmogui, todėl jas naudojant naikinimo metu studentams nebūtina palikti savo kambarių“, – apie tarakonų naikinimą pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Tarakonai bijo švaros
Tiesa, kad ne visų studentų kambariai yra tvarkingi. Kovojant su tarakonais neužteks tik išsiplauti grindis ir nuvalyti dulkes.
„Jei jau bendrabutyje atsirado tarakonų, prie jų naikinimo turėtų prisidėti ir patys studentai: kambariuose turėtų nesimėtyti maisto likučiai ar maisto pakuočių atraižos, kas pritraukia kenkėjus. Reikia atitraukti visas spinteles, lovas, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius, išvalyti ventiliacijos angas, plyšius tarp grindų ir kt. Maistas turi būti laikomas sandariuose induose, maišeliuose. Aplinka turi būti švarinama nuolat“, – tikina „Dezinfos“ biologas.
Tarakonai pavojingi sveikatai
Sveikatos specialistai perspėja, jog tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.
