Gedimino kalno tvarkymo darbus Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė trečiadienio rytą aptarė su kultūros ministru Šarūnu Biručiu, vėliau susitiko ir su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. Politikų ir ekspertų susirūpinimą kalno būkle kelia tai, jog buvusios nuošliaužos kalno šiauriniame šlaite vietoje spalio 10-ąją vėl nuslinko dalis paviršinio velėnos ir purvo sluoksnio.
Nacionalinio muziejaus pasamdytas Projektų valdymo konsultantas Andrius Končius teigia, kad praėjusią savaitę muziejus pasirašė sutartį su mažąja bendrija „Virmalda" bei bendrove "Rekreacinė statyba", pastaroji įmonė turi patirties tvarkant piliaviečių nuošliaužas. Rangovas turės paruošti Šiaurės vakarų-vakarų šlaito tvarkymo projektą ir vėliau - atlikti pačius tvarkybos darbus. Planuojama darbų vertė - apie 450 tūkst. eurų.
„Jau yra projekto koncepcija gimusi, dabar reikia tik atlikti inžinerinę pusę: suskaičiuoti jėgas, apkrovas, sluoksnius. Pavasarį, be abejo, bus pradėti darbai ir jiems bus pasiruošta - čia reikia dirbti labai atsakingai. Kiekvienas gali suprasti, kad statybos darbų, rangos darbų vieta yra labai sudėtinga, priėjimas labai ribotas, žinote, kad ties šlaitu yra aukšta atraminė siena", - pasakojo A.Končius.
Pasak jo, spalio 10-ąją dalis paviršinio kalno sluoksnio nuslinko po spalio 7 ir 9 dienomis buvusio gausaus lietaus. Specialistas teigia, kad baimintis nereikėtų, nes Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teigia, kad giluminės geologinės struktūros kol kas yra nepaliestos ir išlieka stabilios.
Anot jo, pagrindinė kalno problema yra nestabilus paviršinis gruntas, kuris ypač gerai sugeria drėgmę ir įmirkęs sunkios jėgos veikiamas slenka šlaitu žemyn. Pasak jo, bus siekiama stabilizuoti kalno šlaitus dengiant juos sluoksniais gerai tarpusavyje sukimbančių ir drėgmę gerai šalinančių medžiagų. Šiuo metu jau parengta būsimų darbų koncepcija - konkurso laimėtojai turi atlikti inžinerinius skaičiavimus ir atlikti pačius darbus.
Jis pabrėžė, jog bus laukiama, kol pašals ir pradžius, nes tvarkyti šlaitą kol drėgna dėl nuošliaužų pavojaus yra rizikinga tiek patiems darbuotojams, tiek aplinkiniams, dėl to teritorija šiuo metu yra aptverta.
„Giluminiai geologiniai kalno sluoksniai išlieka nepaliesti. Pagrindinė žinia žmonėms, kad kalnas kol kas neturi didelių bėdų, bet jos gali atsirasti, jei niekas nebus daroma", - sakė A.Končius.
Jei orai bus palankūs, būtų šilta ir sausa, anot jo, darbai galbūt galėtų būti atliekami ir žiemą.
Kaip informavo Kultūros ministerija, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti dar per 800 tūkst. eurų.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, - Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais - nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
