„Kaip rodo ankstesni tyrimai, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų video turinį pirmiau žiūri per televiziją. Tačiau didelė jų dalis vis dar ją vartoja pagal senus įpročius, kai vartotojas buvo pavaldus televizijai ir jos tinkleliui. Tą patvirtina ir neigiamos emocijos, užplūstančios praleidus norimą laidą. Šiandien juk turime visai kitą situaciją ir Lietuvos TV žiūrovai turi suprasti, kad viskas yra atvirkščiai – TV turi būti pavaldus jiems ir nekelti neigiamų emocijų“, – teigia Petras Kirdeika, antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ vadovas.

Pasak P. Kirdeikos, galimybė atsisukti transliacijas ypač aktuali šiomis dienomis, kai vyksta Rio olimpinės žaidynės. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio rinktinės varžybos rodomos nakties metu, todėl daugeliui tai nėra patogus metas jas žiūrėti tiesiogiai. „Sumani TV“ gali tapti gera alternatyva stebint rinktinės kovas lietuviui patogiu metu.

Emocingesni vyrai ir jaunesni žmonės

„Cgates“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų, praleidę norimą transliaciją, negeba išlikti ramūs. Tarp populiariausių emocijų respondentai išskyrė susierzinimą (12 proc.), nusivylimą (8 proc.), apmaudą (6 proc.).

Bendrai žiūrinti kiek ramiau reaguoja beveik pusė lietuvių – 45 proc. jų nesijaudina dėl praleistos laidos. Taip pat jaučiasi ir beveik kas penktas lietuvis (19 proc.), kuris turi galimybę praleistą laidą atsisukti ir peržiūrėti sau patogiu metu.

Apskritai, praleidę norimas laidas, ramiau reaguoja moterys ir vyresnio amžiaus žmonės. Kaip parodė reprezentatyvi apklausa, 57,3 proc. moterų tokiose situacijose visai nesuka galvos, tą patį daro ir 62,9 proc. lietuvių, kuriems per 56 metus.

Kai nevaldome situacijos jaučiamės prastai

Kiti tyrimai taip pat rodo, kad vartotojai, patekę į situaciją, kai juos valdo technologijos ir turinys, o ne atvirkščiai, taip pat jaučia neigiamus jausmus. Pavyzdžiui, „Ericsson“ tyrimas parodė, kad prastai veikiantis mobilus internetas žmogui gali kelti tiek pat streso, kiek ir siaubo filmas. Žmonėms atliekant įvairias užduotis, buvo stebimas jų širdies ritmas – jei tekdavo laukti bent 2 sekundes kraunantis turiniui, širdies plakimo ritmas padidėja 16 proc. Jei nutinka taip, kad krovimas užstringa, žmogaus širdis akimirksniu plaka 31 proc. dažniau.

Panašiai vartotojai reaguoja ir į televizijos reklamas. Telekomunikacinės įrangos gamintojos „Arris“ atliktas tyrimas parodė, kad 84 proc. apklaustųjų pamatę reklamą nori ją prasukti, o 60 proc. įrašinėja ar siunčiasi laidas tam, kad galėtų vėliau praleisti reklamas. „Tai dar vienas įrodymas, kad siekiame patys valdyti situaciją ir mėgautis pramogomis taip, kaip mes norime“, – pastebi P. Kirdeika.