Ugniagesiai per pirmąjį šių metų pusmetį atliko per 5,6 tūkst. gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 34,2 proc, o padėti gyventojams buityje ugniagesiams teko 2,5 tūkst. kartų - tokių darbų skaičius išaugo net 53 procentais.
Vien birželio mėnesį, kai Lietuvoje siautė stiprus vėjas, ugniagesiai gelbėtojai atliko daugiau kaip 600 techninės pagalbos darbų: dažniausiai užgriuvusių medžių, nukritusių šakų, sugriuvusių silpnos konstrukcijos statinių šalinimo. 1,7 tūkst. kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms - 21,8 proc. atvejų daugiau nei pernai.
Be to, 525 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 97 nukentėjusiuosius bei ištraukė 26 žuvusius. 235 kartus jiems teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie išgelbėjo 74 gyventojus bei ištraukė 81 skenduolį (pernai per tą patį laikotarpį - 49), iš jų 6 vaikus (pernai - vieną).
316 kartų teko budėti nukenksminant sprogmenis, 177 kartus likviduoti cheminius incidentus, 75 kartus rinkti gyvsidabrį. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 246 gyventojus, iš jų 21 vaiką.
Per pirmąjį 2016 metų pusmetį Lietuvoje kilo 6 tūkst. 483 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 2,67 proc. Gaisruose žuvo 59 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį - 67), iš jų trys vaikai, o 107 gyventojai patyrė traumų.
Šiemet jau kilo devyni gaisrai, kuriuose žuvo po du žmones ir trys gaisrai, pasiglemžę po tris gyvybes. Miestuose žuvo 21 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 38. Aštuoni žmonės žuvo Kauno mieste, po šešis - Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, po penkis - Kėdainių rajone bei Vilniaus mieste, keturi žuvo Varėnos rajone, po tris - Alytaus ir Anykščių rajonuose bei Šiaulių mieste.
Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 17 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį - 20), 15 žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, penki - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, keturi - dėl pašalinio ugnies šaltinio, trys - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, du - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po vieną žmogų žuvo dėl padegimų bei kitų priežasčių. Dar 11 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 102 žmonių gyvybes (tarp jų 8 vaikų), 487 pastatus, 71 transporto priemonę, 890 gyvūnų.
Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per pirmąjį metų pusmetį kyla per 7,4 tūkst. gaisrų, iš jų beveik pusė - atvirosiose teritorijose. Per pirmąjį šių metų pusmetį atvirosiose teritorijose kilo 2,9 tūkst. gaisrų, arba 46 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius yra 8,8 proc. mažesnis.
978 gaisrai (arba 15 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 45 žmonės. 477 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai, 553 kartus degė transporto priemonės, 46 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse.
Miestuose užgesinti 3 tūkst. 352 gaisrai (52 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 3 tūkst. 131 (48 proc.). Ugnis sunaikino 169 pastatus, 144 transporto priemones, 558 tonas pašarų, 4729 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto.
Pagrindinės gaisrų priežastys - neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (26,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (19,9 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,4 proc.).
Be to, įregistruota 213 padegimų, 59 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
