Tačiau prieštaraujantieji su tuo nesutinka. Jie neginčija Kreidos-terciaro susidūrimo įrodymų, tačiau tvirtina, kad dinozaurai išnyko dar gerokai prieš kosminę katastrofą.
Jų argumentas – storas nuosėdų sluoksnis dviejose JAV valstijose –rytinėje Montanoje ir vakarinėje Šiaurės Dakotoje, vadinamas tikru dinozaurų fosilijų lobiu.
Trijų metrų sluoksnyje, susidariusiame prieš Kreidos-terciaro ribą, nėra dinozaurų fosilijų, tvirtina jie. Tai, anot jų, reiškia, kad dinozaurai pamažu išnyko dar gerokai prieš susidūrimą, greičiausiai dėl kintančio klimato ar jūros lygio.
Šis klausimas paleontologų diskusijose pavadintas „trijų metrų spraga“.
Tačiau Britanijos karališkosios draugijos žurnale „Biology Letters“ savo straipsnį paskelbę mokslininkai teigia radę tvirtų įrodymų, duodančių atkirtį revizionistams.
Jeilio universiteto mokslininko Tylerio Lysono vadovaujama mokslininkų komanda aptiko 45 centimetrų rudą ceratopso dinozauro ragą, buvusį vos 13 centimetrų žemiau ribos, kur prasideda Kreidos-terciaro nuosėdos.
„Šis atradimas parodo, kad Kreidos „trijų metrų spraga“ neegzistuoja ir yra nesuderinamas su hipoteze, kad neskraidantys dinozaurai išnyko prieš susidūrimą“, – teigiama tyrime.
Tačiau T. Lysonas vis dėlto pripažįsta: įdomu tai, kad jokių fosilijų nerasta 125 centimetrų gylio sluoksnyje, susidariusiame po susidūrimo. Jis ragina dirbti toliau ir įminti šią mįslę.

www.lrt.lt