Visų svarbiausia – kaip valgyti?
Valgyti tik prie stalo, nors kartą per dieną, sąmoningai ir susikoncentruojant į tai ką valgote, kokius pojūčius teikia jums kiekvienas maisto kąsnis. Nevalgyti automobilyje, einant nuo taško A iki taško B, naršant internetinėje erdvėje, dirbant ar žiūrint televizorių. Susikoncentruoti į ragaujamą maistą ir patirti malonumą. Gerbti artimųjų, kolegų pietų pertraukas, netrukdyti jų darbo klausimais, leisti jiems skirti laiko sąmoningam ir gardžiam valgymui", – rekomenduoja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Ką valgyti ir kiek suvalgyti?
Renkantis maisto produktus prekybos centruose, pirmiausia, reiktų susilaikyti nuo stipriai perdirbto maisto, kaip konditerinių gaminių su A4 formato lapo sudedamųjų dalių sąrašu, kurie dažnu atveju yra pavojingiausių transizomerų riebalų šaltiniai ir mūsų senoliai tokių produktų, ne tik, kad apsivalymo laikotarpiu nevalgė, bet ištisus metus. Taip pat vengtini visi kiti saldumynai su rafinuotu cukrumi, rafinuotais miltais, hidrintais riebalais, maisto priedų puokšte. Ne išimtis stipriai perdirbti pieno produktai, kaip ledai, jogurtas, sūrio produktai ir pan. su daug cukraus ar druskos. Konservuotų, rūkytų ar kitaip perdirbtų mėsos ir žuvies produktų vartojimas vengtinas ne tik gavėnios laikotarpiu, bet turėtų būti ištisus metus.
„Rekomenduojame, kad subalansuotą ir reguliarią mitybą sudarytų ne mėsa su bulvėmis, bet ne mažiau 80 proc. augalinės kilmės maistas. Šviežiai ruošta mėsa ne dažniau du – tris kartus per savaitę. Bent kartą per savaitę įtraukti į racioną šviežiai ruoštą žuvį ir nepamiršti daug baltymų turinčių kruopų, o ypatingai ankštinių kultūrų. Kruopas, miltus makaronus, duoną rinktis kuo dažniau pilno grūdo, nes daugiau vitaminų ir mineralinių bei skaidulinių medžiagų. Daržoves, žalumynus, vaisius valgyti kiekvieno valgymo metu t.y. tris arba penkis kartus per dieną", – sako VšĮ „Tikra mityba" direktorė Danguolė Gasparavičienė.
„Daržoves ir vaisius, grūdines kultūras, žuvį ir mėsą rinkitės kuo įvairesnius. Vieną dieną raudoni burokėliai, kitą dieną gelsvi rauginti kopūstai, vieną dieną balta žuvis, kitą dieną oranžinė lašiša, vieną dieną žali lęšiai, kitą dieną geltonos kukurūzų kruopos. Valgydami visas vaivorykštės spalvas gausite įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų", – pataria R. Bogušienė.
Rinkdamiesi sezonines daržoves ir vaisius ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet tokie maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų bei antioksidantų. Gavėnios metu „plastmasinius" pomidorus ir agurkus galima pakeisti virtais, keptais, troškintais, žaliais, raugintais burokėliais, taip pat raugintais kopūstais ir raugintais agurkais. Dar praturtinkite špinatais, rukola, šaldytais krapais ir petražolėmis, kurių skonis ir šviežumas nepriklauso nuo sezoniškumo.
„Patiekalų reikia neprikepinti, neprideginti, neapskrudinti ir nepervirti, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų ar sumažėtų vertingų maistinių medžiagų. Rekomenduojame neprigaminti maisto trims dienoms į priekį. Stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y., virimui vandenyje ar garuose, troškinimui, gaminimui konvekcinėje krosnelėje. Atkreipkite dėmesį, kokį kiekį druskos ir cukraus dedate, ne tik, kad nebūtų labai sūru ar saldu, bet rekomenduojame, kad pridėtinio cukraus patiekaluose būtų ne daugiau 5 gramai 100 gramų, o druskos ne daugiau 1 gramas 100 gramų. Venkite labai riebaus ir mažai skaidulinių medžiagų turinčio maisto", – rekomenduoja D. Gasparavičienė.
„Tai, kas sveikatai palanku vienam, kitam gali būti žalinga. Puikus metas įsiklausyti ir stebėti save. Jei suvalgėte varškės ir kitą dieną išbėrė – galimai Jūsų organizmas netoleruoja pieno produktų. Jei suvalgėte bandelę ir pajutote nuovargį, o ne energijos antplūdį – galimai netoleruojate glitimo. Jei valgėte bulves, svogūną ar papriką ir atsirado virškinimo sutrikimų – neignoruokite, tai ženklas Jūsų organizmui", – patirtimi dalinasi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Gal valgyti ekologišką maistą?
Atsiradus rinkoje daug perdirbto maisto, atėjo laikas ir ekologiškų maisto produktų erai. Daugelis vartotojų neskiria ekologiško neperdirbto ir ekologiško perdirbto maisto skirtumų. Viena, ekologiškai užaugintos daržovės, apie jų sveikatai palankumą kaip ir neabejojame, jei jos bus šviežios ir sezoninės. Jas valgysime šviežiai ruoštas, terminio apdorojimo metu jų maistinių savybių nesugadinsime. Kita, jei iš ekologiškų daržovių paruošime marinuotas ir konservuotas t.y. perdirbtas daržoves su daug druskos, cukraus ir riebalų, kiek tai sveikatai palanku? Nesvarbu, kad tas cukrus ekologiškuose maisto produktuose turi būti ekologiškas, bet jis tas pats rafinuotas cukrus, kurio vartojimas turi būti saikingas. Taip, tame ekologiškame cukruje nėra pesticidų, bet įprastiniame cukruje, gal irgi nėra? Bet vienareikšmiškai abiejuose nėra nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, teigiama, kad tik atimama iš organizmo vertingas medžiagas.
„Klaidinga galvoti, kad tai, kas sveika galiu valgyti ir persivalgyti. Daugeliui taip ir atsitinka. Visame pasaulyje auga greito maisto vartojimo kultūra, ne išimtis ekologiškas maistas – „Picos", „Hamburgeriai", „Hot-dog", ypač populiarūs – ekologiški. Spėjama, kad valgomas maistas, nors ir stipriai perdirbtas, bet ekologiškas, tai lyg pasiteisinimas. Retas žino, kad ekologiškumas ir sveikumas tiesioginio ryšio neturi. Tačiau niekada nepersivalgysite jei mėgausitės maistu ir ragausite jį, o ne tiesiog valgysite tam, kad patenkinti sotumo jausmą", – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
„Tiems, kurie rūpinatės, ką dedate į burną, kuriems ne tas pats ką, kaip ir kiek valgyti, kviečiu atsigręžti į tai, ką geriate. Alkoholio vartojimas ir sveikatai palanki mityba nieko bendro neturi, bet svarbiausia, kad žalojant iš vienos pusės savo organizmą, to nekompensuosime sveikatai palankiais mitybos įpročiais", – pataria R. Bogušienė.
VšĮ „Tikra mityba" inf.
