Bažnyčioje jau vyksta Gailestingumo metai, o tai nukreipia dėmesį į kitą žmogų, labdaringas akcijas ir labdaringą veiklą vykdančias institucijas. 2016 m. Krokuvoje vyks Pasaulio jaunimo dienos.
Tai bus ir Prancūzijoje vyksiančio XV Europos futbolo čempionato, ir Rio de Žaneire (Brazilija) vyksiančių XXXI Vasaros olimpinių žaidynių metai. Jau po dviejų savaičių šalia mūsų, Lenkijoje, prasidės Europos rankinio čempionatas.
Ateinančių metų rudenį Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.
Baltų vienybės ženklas
Lietuvoje 2016-ieji paskelbti Saulės mūšio metais, minint jų 780-ąsias metines. „Šiame mūšyje pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė“, – skelbiama Seimo nutarime. Saulės mūšio pergalės dieną - rugsėjo 22-ąją - Latvijos ir Lietuvos parlamentai yra paskelbę Baltų vienybės diena.
Saulės mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės. Žuvo apie 50-60 ordino riterių, tarp jų – magistras Volkvinas, o apie 2700 karių niekada negrįžo iš šio kryžiaus žygio – jų likimas nežinomas. Tai buvo pirmasis tokio masto Kalavijuočių ordino pralaimėjimas.
2016-ieji Lietuvoje paskelbti ir Vietos bendruomenių metais. Savo sprendimu Seimas norėjo pabrėžti vietos bendruomenių reikšmę ir stiprinti savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą. Mat vietos bendruomenių veikla yra svarbiausia prielaida vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei šalies plėtrai.
2016-uosius parlamentarai paskelbė ir kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais, minint 100-ąsias jo gimimo metines. Seimas nutarė pažymėti šią sukaktį ir ypatingą J. Juzeliūno indėlį į Lietuvos kultūros ir valstybingumo puoselėjimą.
Tai bus ir prezidento, premjero, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus metai, minint 150-ąsias jo gimimo metines.
Lietuvos parlamentarai atkreipė dėmesį ir į bibliotekų svarbą. Bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas – Seimas pabrėžė, kad visa tai turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui ir nutarė 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais.
Visi mes iš jo
Lenkijoje 2016-ieji paskelbti Henriko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz, 170-osios gimimo ir 100-osios mirties metinės) ir Felikso Novovejskio (Nowowiejski, 70-osios mirties metinės), o taip pat lenkų karių pogrindininkų parašutistų (vadinamųjų cihociemni) metais. Lenkai taip pat švęs 1050-ąsias Lenkijos krikšto metines.
Paskelbiant ateinančius metus „Trilogijos“ autoriaus metais pabrėžta, kad H. Senkevič – „pirmasis lenkas, gavęs Nobelio literatūros premiją, įvertintas už kūrybos visumą“, o „jo istoriniai romanai palaikė lenkų dvasią nacionalinės priespaudos metais“.
„F. Novovejski visada buvo lenkiškumo ir lenkų kultūros pusėje“, – savo sprendimą motyvavo lenkų parlamentarai pabrėždami, kad artistas sukūrė daug patriotinių dainų, kurios stiprino lenkų tautinį tapatumą. Nepriklausomoje Lenkijoje aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant meno pasaulį. (...) Jo laimėjimai turėjo nemenkos įtakos viso pasaulio, o ypač – Lenkijos, muzikinei kultūrai. Ateinančiais metais sukanka 70-osios mirties metinės, o po metų – 2017-aisiais – 140-oios jo gimimo metinės.
F. Novovejski, be kita ko, yra parašęs muziką Marijos Konopnickos giesmei „Rota“. Minint Žalgirio mūšio 500-ąsias metines, 1910 m. liepos 15 d., kūrinį pirmą kartą prie Žalgirio paminklo Krokuvoje atliko kompozitoriaus vadovaujamas choras.
Dar viena reikšminga sukaktis, kurią kitąmet minės Lenkija – 1050-osios krikšto metinės. Dėl šios priežasties 2016-ieji paskelbti Jubiliejiniais Lenkijos krikšto 1050-ųjų metinių metais. Prisimenamos ir prieš 50 metų – 1966-aisiais vykusios iškilmės „Sacrum Millennium Poloniae“ ir jų reikšmė Lenkijos kelyje į laisvę - tai buvo masinė tikėjimo demonstracija ir pasipriešinimo komunistinei valdžiai išraiška.
„Lenkija įėjo į krikščioniškąją Vakarų kultūrą ir pradėjo statyti savo ateitį ant Evangelijos pamatų. Nuo to laiko tapome visateisiais Europos tautų šeimos nariais su visomis to pasekmėmis. Kartu su kitomis Europos tautomis kuriame, o drauge esame ir paveldėtojai turtingos istorijos ir kultūros“ (Šv. Jonas Paulius II).
Parengė Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis
