IstorijaVokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Tai BNS patvirtino dokumentą radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. 
Lenkijoje atidarytas vyriausybės ir istorikų konflikto epicentre esantis Antrojo pasaulinio karo muziejus2017-03-24, 11:27Lenkijos šiaurėje ketvirtadienį buvo atidarytas didžiulis Antrojo pasaulinio karo muziejus, konservatorių vyriausybei planuojant pakeisti jo ekspoziciją, kad ši labiau atitiktų jos nacionalistines pažiūras. Žudikų ir žydšaudžių vaikai bei anūkai nekalti dėl savo artimųjų nusikaltimų - tokią žinią Lietuvai ir pasauliui paskleidė žydų kilmės disidentas, artistas, rašytojas, režisierius ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras, trečiadienį Klaipėdos viešojoje bibliotekoje pristatęs savo naują knygą "Mes nežudėme". Kovo 10 dieną Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre skambėjo visiems gerai pažįstama Marijono Mikutavičiaus daina. Penktadienio vakarą, įgyvendinant projektą „Svarbi Man Diena“, vaikai atvyko į centrą ir sudalyvavo įdomiame edukaciniame užsiėmime, kuriuo metu buvo kuriama ir šokama. Renginio pradžioje buvo kalbama apie visiems svarbią šventę, apie šios šventės istoriją, apie Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį kitais metais. Antroje renginio dalyje, darželinukai ir mokiniai turėjo galimybę patys sau pasigaminti segę geltonos, raudonos ir žalios spalvos. Lietuva šeštadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 27-ąsias metines. Šia proga įvairiuose miestuose rengiami koncertai, iškilmingi minėjimai, parodos. Šių metų sausio 2-25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Anot Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros. Ilgus metus tylos skraiste apgaubtas, tik žuvusiųjų, kurie neteko gyvybės vien dėl to, kad buvo šios, o ne kitos tautybės, artimųjų apmelstas genocidas vis dar yra kraujuojanti žaizda. Atrodo, kad iki šiol vien pušys - Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose vykusių tragiškų įvykių liudininkės – ošė „Requiem“ virš masinių kapaviečių. O vis dėlto atmintis išliko. Praėjusią savaitę, sausio 25 d., vilniečiai išgirdo šių žudynių istoriją papasakotą kultūros kalba. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko „Panerių oratorijos“ – anuos tragiškus įvykius per vieno iš budelių išpažintį perteikiančios kompozicijos – premjera. Sausio 25-oji vilniečiams ypatinga diena – miestui sukanka 694 metai. Po šešerių metų laukia gražus 700 metų jubiliejus, kai Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vakarų Europos miestams. Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius parašė atvirą laišką akademinei bendruomenei, muziejininkams, Vilniaus klubo nariams ir jaunimui, kviesdamas drauge kurti „Vilnius – 700“ programą. Naujienų agentūra BNS pateikia svarbesnius 2016 metų Lietuvos politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius. |
|
|
Visos teisės saugomos © 2025 VšĮ "L24plius". |
|
