Švenčionių „Nalšios muziejus“ šiemet vykdė išskirtinį projektą: „Bėlio ežero salos gyvenvietė – unikalaus kultūros paveldo eksponavimo perspektyva“. Įstabaus smaragdinio vandens Bėlio ežere (Švenčionių r.) kadaise įsikūrusioje gyvenvietėje, saloje ir po vandeniu, atlikti archeologiniai tyrimai. Tyrimų tikslas – senovės gyvenvietės planigrafinės struktūros nustatymas nedestruktyviais geofiziniais ir archeologiniais metodais, rekonstrukcijos ir galimos lauko ekspozicijos modeliavimas.

Archeologų dėmesį patraukė unikali gamtinė vieta esanti visiškai greta Švenčionių miesto – tai vandenskyra tarp dviejų didžiausių rytinės Baltijos upių Nemuno ir Dauguvos baseinų. Bėlio ežeras tyvuliuoja apie 3 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių miesto, kartu su Bėlaičio ir Sėtikio ežerais maitina Dauguvos baseiną, tuo tarpu Švenčionių miestą juosiantis Kūnos upelis teka į Nerį. Upių baseinus teskiria nedidelė reliktinio slėnio atkarpa. Tai strateginė vieta kuria amžių bėgyje buvo migruojama ir keliaujama, vėlesniais istoriniais laikais iš Vilniaus per Švenčionis ėjęs vienas iš pagrindinių kelių į padauguvį ir rusią.

Asvejos ežero dugnas povandeniniais archeologiniais tyrimų metodais su pertraukomis žvalgomas jau nuo 1998 m., kuomet į rytus nuo dabartinio Asvejos tilto, vedančio link Dubingių miestelio, pirmą kartą buvo surasti anksčiau čia stovėjusio tilto poliai, jo horizontalios konstrukcijos bei XVI-XVII a. datuojami archeologiniai radiniai: buityje naudotų indų šukės, koklių, čerpių, plytų dalys, įvairios metalinės statybinės detalės.

Birželio mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad 4,6 proc. tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė" reikalavimų.

Daugumoje šalies maudyklų ir rekreacijai skirtųvietų vandens kokybė tinkama maudytis, to nepatariama daryti tik Nevėžyje ties Kėdainiais, Vievio ir Nestrėvaičio ežeruose.

Antradienį Rusijos tarnybos pranešė pradėjusios tyrimą dėl mažiausiai 130 ruonių gaišenų, išmestų išplautų į Baikalo ežero krantą; tai naujausia nelaimė, paveikusi giliausią pasaulyje gėlo vandens ežerą.

Vilniečių pamėgtame Žaliųjų ežerų paplūdimyje jau rekonstruoti visi trys mediniai tiltai. Pernai buvo suremontuotas vienas avarinės būklės tiltas, šiemet –ir kiti du populiarios miesto poilsiavietės tiltai.

Jau kurį laiką Dusios ežere, Lazijų r., pastebimos gausios rudos spalvos fitoplanktono sankaupos. Nors ežerų vandens „žydėjimas“ – natūralus gamtinis procesas, aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė fitoplanktono gausa ir jo spalva. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai paėmė Dusios ežero vandens mėginius.

Kone pusė šalies ežerų ir kitų vandens telkinių yra užteršti, o didžiausi teršėjai - neatsakingi ūkininkai, o gamtininkai nuogąstauja, kad jei situacija nesikeis, į kai kuriuos net ir didelius ežerus žmonės negalės įkelti kojos, rašo „Lietuvos žinios".

Jau kurį laiką Dusios ežere, Lazijų rajone, pastebimos gausios rudos spalvos fitoplanktono sankaupos. Nors ežerų vandens „žydėjimas“ – natūralus gamtinis procesas, aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė fitoplanktono gausa ir jo spalva, rašoma Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus išplatintame pranešime spaudai.