Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pervedė visoms savivaldybėms valstybės dotacijos ugdymui lėšas, į kurias įskaičiuotos ir papildomos lėšos nuo naujų mokslo metų 15,5 proc. didinamam vidutiniam pedagogų darbo užmokesčiui mokėti už pirmuosius šių mokslo metų mėnesius. Atitinkamai didinama ir valstybės dotacija. Lėšos savivaldybes pasieks artimiausiu metu.

Pasitinkant naujus mokslo metus parengta metodinė medžiaga, padėsianti mokytojams lengviau pasiruošti pamokoms pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Šiais mokslo metais pagal jas bus dirbama ne tik nelyginėse, bet ir lyginėse klasėse.

Naujais mokslo metais visiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, numatytadidinti mokytojo pareiginės algos koeficientą dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginti laiką, skirtą pasiruošti pamokoms.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti papildomų lėšų sutartam mokytojų atlyginimų didinimui nuo rugsėjo 1 d. Vertinant pagal naujausias ekonomikos prognozes, papildomos lėšos (31,9 mln. Eur) leis pasiekti, kad mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai būtų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).

Programos „Renkuosi mokyti!” organizatoriai šventiniame renginyje birželio 14 d. džiaugėsi išlydėdami šešiolika programą baigusių dalyvių ir pasitikdami 27 naujus mokytojus, kurie jau rugsėjį pradės dirbti mokyklose, skelbiama pranešime spaudai.

Siekiant į Vilniaus ugdymo įstaigas antrosios kalbos mokymui pritraukti ispanų kalbos mokytojus, nustatyta šių mokytojų pritraukimo tvarka ir finansinės paramos dydis. Pilnu krūviu dirbantis ispanų kalbos mokytojas prie atlyginimo gaus 400 eurų priedą kas mėnesį, jau atskaičius mokesčius. Šis priedas galės būti mokamas ne ilgiau kaip 36 mėnesius.

Balandžio 2 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą. Seminaruose aptariamos įvairios temos – nuo „ChatGPT“ ir pabėgimo kambarių taikymo švietime iki globalaus ir nacionalinio saugumo ugdymo bei maisto gamybos technologijų.

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.

Planuojama, kad nuo 2024 m. paprastės kelias tapti dalykų mokytojais jau įgijusiesiems panašios srities aukštąjį išsilavinimą – jiems nebereikės vėl pradėti nuo bakalauro studijų, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Aukštosioms mokykloms siekiama sudaryti galimybes rengti pedagogikos profesines studijas, kurių metu būtų galima įgyti tiek mokykloje mokomo dalyko žinių, tiek pedagogo kvalifikaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia pasitarimus su profesinėmis sąjungomis dėl šių metų spalį pasirašytos atnaujintos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo.