Pinigai suteikia daugiausiai saugumo mūsų šalies žmonėms. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad būtent santaupos yra svarbiausias saugiklis, atėjus juodai dienai. „PZU Lietuva" užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (net 56 proc.) Lietuvos gyventojų juodai dienai periodiškai atsideda pinigų. Nors tik 37 proc. pripažįsta, kad tokiai dienai išaušus galėtų pragyventi iš santaupų.

Vilniaus r. Buivydiškių pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai vykdo daug projektų, kurie yra integruojami į įvairias ugdomąsias veiklas. Projektinių veiklų idėjų banku mokyklos pirmokai ir antrokai pasidalino su respublikos pradinukais, dalyvaudami respublikinėje pradinių klasių mokinių konferencijoje „Kuo didžiuojasi mano mokykla". Pirmokai Iveta Rapkevičiūtė ir Dovydas Vasiliauskas bei antrokai Urtė Andriukaitytė ir Rokas Burneika skaitė pranešimą „Ir knyga mane augina" ir supažindino konferencijos dalyvius bei svečius su mokykloje 2013 metais įgyvendintomis veiklomis, pasidalino idėjomis.

2014 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir dokumentų klastojimo neteisėtai įgyjant vairuotojų pažymėjimus.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar sveikatos draudimo mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo visų asmens pajamų, ar tik nuo darbo užmokesčio. Atsakymas lems tolesnius sprendimus dėl mokesčio taikymo dydžio.

"KT yra pareiškęs, kad įmokos dydis turi priklausyti nuo pajamų, tačiau, kaip žinoma, jos gali būti dvejopos - gaunamos iš darbo užmokesčio ir kapitalo, tai yra dividendų, nuomos ir kitų. Darbo užmokesčiui tenkantis mokestinis krūvis yra ir taip per didelis, o kapitalui - aiškiai per mažas. Todėl mes kreipėmės į KT išaiškinti, ką reiškia pajamos", - sakė V. P. Andriukaitis žurnalistams pirmadienį.

Ministras tikisi, kad KT bylą svarstys vasarį. "Jeigu išaiškins, kad mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų pajamų, tada reikės aiškaus atsakymo, ar yra visuotinis pajamų deklaravimas, kaip jos metų pabaigoje apibendrinamos, ir koks turi būti santykis tarp pajamų ir draudimo įmokos", - sakė V. P. Andriukaitis.

Šiuo metu sveikatos draudimo mokestis yra skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio. "Dirbantieji sumoka apie 2,5 tūkst. litų per metus, o už pensininkus ir nedirbančius asmenis valstybė sumoka apie 802 litus", - sakė V. P. Andriukaitis.

Pasak ministro, taip pat kartu su Valstybine ligonių kasa, mokesčių inspekcija ir "Sodra" yra diskutuojama apie tai, kaip geriau užtikrinti sveikatos draudimo mokesčio administravimą.

"Kaip žinote, administravimą vykdo, vienu atveju, mokesčių inspekcija, kitu atveju, "Sodra". Ligonių kasos turi duomenų bazę, kas yra apsidraudęs, kiek apsilanko pas medikus. Mes pranešėme įstaigoms, kad reikia labai aktyviai žiūrėti, ir jeigu ateina neapsidraudęs ligonis, pranešti apie tai mokesčių inspekcijai ir "Sodrai". Nes yra 159 tūkst. neapdraustų asmenų, įsivaizduokite, kiek čia prarandama privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pajamų. Mokėti privalomąjį sveikatos draudimą yra konstitucinė pareiga", - sakė V. P. Andriukaitis.

Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, didėjant žmonių sąmoningumui, kurie supranta buvimo draustu Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) naudą, mažėja nedraustųjų šiuo draudimu skaičius.

Vien per 2013 metų gruodį jis sumažėjo net 14 tūkst. ir sausio pradžioje nukrito iki 280 tūkst. VLK vadovo vertinimu, tam įtakos turėjo nuolatinis aiškinimas žmonėms, kodėl svarbu mokėti PSD įmokas, bei valstybės institucijų koordinuotas darbas.

"Baltijos tyrimų" apklausa rodo, kad didesnė dalis (43 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog reikia palikti dabartinį PSD mokestį bei mokamų ir nemokamų paslaugų dabartinį santykį valstybinėse gydymo įstaigose, ketvirtadalis (24 proc.) pritartų dabartinio sveikatos draudimo mokesčio didinimui ir kartu, kad būtų daugiau nemokamų paslaugų valstybinėse gydymo įstaigose.

Šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų pritartų PSD mokesčio mažinimui, tačiau įvedant privalomus mokėjimus kai kurioms paslaugoms valstybinėse gydymo įstaigose. 16 proc. respondentų dėl sveikatos draudimo neturėjo jokios nuomonės.

Už tai, kad nieko nereikėtų keisti, pasisako respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - iki 1500 litų (51 proc.), pensininkai (48 proc.), vadovai (53 proc.) bei bedarbiai (46 proc.).

Apklausa parodė, kad dabartinio sveikatos mokesčio didinimui labiau linkę pritarti gyventojai, kurie savo sveikatą vertina blogai, o šio mokesčio mažinimui šiek tiek daugiau pritartų respondentai, kurie savo sveikatą vertina gerai.

Dabartinio sveikatos mokesčio didinimo idėją labiau parėmė vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, darbininkai ir ūkininkai.

Už šio mokesčio mažinimą dažniau pasisakė gyvenantys miestuose, respondentai, baigę kolegiją arba technikumą, specialistai ir tarnautojai.