Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Verslininkai sutinka – nepaisant 20 procentų viršijančio jaunimo nedarbo, Lietuvoje jaučiamas tinkamų specialistų trūkumas. Juos neramina jau daugelį metų vyraujančios tendencijos, kuomet didžioji mokyklas pabaigusių abiturientų dalis renkasi socialinės krypties studijas – daugelis jų vėliau turi rimtų problemų siekdami įsidarbinti ar efektyviai dirbti moderniose, gerų technologinių žinių reikalaujančiose įmonėse.

Ateinantį pirmadienį, gegužės 26-ąją, Lietuvoje lankysis JAV Kongreso delegacija, vadovaujama senatoriaus Džeimso Inhofo (James Inhofe).

Gegužės 22 d. Mykolo Romerio universiteto senatas kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimo Pirmininkę ir Ministrą Pirmininką dėl socialinių ir humanitarinių mokslų.

Kreipimesi sakoma:

„Lietuvos universitetų stiprėjimas yra esminis Lietuvos pažangos veiksnys globalėjančio pasaulio ir nuolat augančios tarptautinės konkurencijos sąlygomis.

Šiandieninėje šalies socialinėje, politinėje ir ekonominėje situacijoje išskirtinai didėja socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė. Šių mokslų dėka ne tik kuriamos verslo ir ekonomikos inovacijos, bet ir įtvirtinami demokratijos principai, stiprinama tautinė tapatybė ir atsparumas išorinėms grėsmėms. Lietuvoje šie mokslai vaidina reikšmingą vaidmenį parengdami kvalifikuotus profesionalus ūkio sritims, kurios labiausiai prisideda prie BVP augimo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. naujų darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriam darbuotojus rengia pirmiausia socialinių mokslų srities studijų programos. Moksline analize ir išsivysčiusių Europos valstybių patirtimi paremtos prognozės rodo, kad paslaugų sektoriaus dalis šalies ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Nemažiau svarbu, kad visuomenė didelius lūkesčius sieja su efektyvesne viešojo sektoriaus veikla, o šios srities reformos bei kvalifikuotų darbuotojų parengimas yra glaudžiai susijęs su socialinių mokslų raida. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės patvirtintose strategijose, vyriausybės programoje ir mokslininkų išvadose kalbama apie darnų šalies vystymąsi, apie tolygią įvairių švietimo bei mokslo sričių plėtrą, apie kūrybingos ir pilietiškos visuomenės ugdymo svarbą ilgalaikei valstybės raidos perspektyvai. Tokios nuostatos visiškai atitinka ir ES bei Jungtinių Tautų pastangas spręsti didžiuosius šiuolaikinės žmonijos vystymosi iššūkius, užtikrinti žmogaus, visuomenės, technologijų plėtros ir gamtinės aplinkos išsaugojmo iššūkius.

Turint tai omenyje yra visiškai nesuprantamos ir nepateisinamos pastaruoju metu aktyviai eskaluojamos pastangos menkinti socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmenį, supriešinti juos su techniškaisiais, biomedicinos ir gamtos mokslais. Viešojoje erdvėje skelbiami jokia objektyvia informacija nepagrįsti teiginiai apie neva darbo rinkoje susidariusį socialinių mokslų specialistų perteklių, apie jų atotrūkį nuo visuomenės poreikių ir „būtinybę" dirbtinai riboti šios srities studijų vietų skaičių. Tai supriešina akademinę bendruomenę, trikdo studentus, kelia sumaištį visuomenėje. Itin keista, kad šioje kampanijoje dalyvauja ne tik galimai suinteresuotų profesinių grupių atstovai, bet ir politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Kyla klausimas, ar šie pareigūnai yra įgalioti daryti nuo oficialių valstybės strategijų ir vyriausybės programos besiskiriančius pareiškimus, ar jie savo veikla ir priimamais sprendimais iš tiesų įgyvendina valstybės politiką.

MRU senatas atkreipia dėmesį, kad mėginimai voliuntaristiškai iškreipti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidą, skaldyti ir supriešinti akademinę bendruomenę, dezorientuoti aukštojo išsilavinimo siekiančią moksleiviją, studentiją bei jų tėvus pažeidžia viešąjį interesą ir yra nukreipti prieš ekonominę bei socialinę valstybės pažangą.

Manytume, kad Jūsų požiūris šiuo klausimu šiandien turėtų ypač didelę reikšmę.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu naujai susikūrusios įstaigos ėmė skelbti Lietuvos universitetų reitingus, nors nėra žinomi tokio reitingavimo tikslai, jie neaptarti su akademine bendruomene, vertinimo metodika yra neskaidri ir prieštaringa, o naudoti duomenys neatskleisti. Tai vertiname kaip dar vieną žingsnį, kuris skirtas supriešinti akademinę bendruomenę ir kelti sumaištį visuomenėje. Todėl siūlome pakviesti patikimą tarptautinę reitingavimo agentūrą, kuri atliktų nepriklausomą ir objektyvų Lietuvos universitetų ar viso švietimo ir mokslo sektoriaus reitingavimą".

MRU informacija