Praėjus keliems mėnesiams, gegužės 5 d., „Trop“ būrio harceriai dalyvavo demontuojant sieną. Darbus stebėjo Kultūros paveldo departamento, sklypo savininko, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Užrašai ant antkapių išliko geros būklės, kryžiai ir pavardės liudija, kad antkapiai yra nuo įvairių tikėjimų karių kapų. „Trop“ būrio komendanto pavaduotojas Marjan Mirzojan pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė, kad iš antkapinių plokščių sumūrytą sieną atsitiktinai aptiko harceris, kuris, trumpindamas sau kelią į stotį kaip tik ėjo pro šią vietą. Pastebėjęs, kad prie sienos guli antkapinės plokštės, susidomėjo, iš kur jos čia atsirado. Paaiškėjo, kad per audrą medis apgadino dalį statinio ir kai kurios plokštės nubyrėjo. Kažkas, kas tai tvarkė, sudėjo jas šalia.

„Tikriausiai siena buvo sumūryta sovietmečiu. Kalbėjausi šia tema su pažįstamais istorijos mėgėjais, kurie teigia, kad Šv. Stepono kaimynystėje nebuvo karių kapų. Tikriausiai antkapiai buvo pagaminti prieš pat Antrąjį pasaulinį karą ir turėjo būti pastatyti ant karių kapų netoli karo ligoninės esančiose karių kapinėse. Iš užrašų matyti, kad žuvę kariai yra įvairių tautybių. Daugiausia - rusai, kiti - vokiečiai ir lenkai. Yra ir islamo išpažinėjų antkapių“, - pasakojo M. Mirzojan pabrėždamas, kad kai stovi prie šio mūro, jauti, kad tai „Vilniaus Raudų siena“.

Mūrinėje sienoje yra apie 230 plokščių. Paaiškėjo, kad Kultūros paveldo departamentas žinojo apie šiuos antkapius jau nuo 2009 metų, tačiau nieko šiuo klausimu nebuvo padaryta. Kaip pabrėžė harceris, didžiausią susidomėjimą parodė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Jos raštai į sostinės savivaldybę ir Kultūros paveldo departamentą lėmė, kad darbai šiek tiek pajudėjo. Atitinkamą transportą suteikusio šeimininko pagalba harceriai galėjo imtis darbo - demontuoti sieną ir nufotografuoti visas plokštes, kurias saugoti paėmė už miesto tvarkymą atsakinga UAB „Grinda“. Kitas darbų etapas - katalogizuoti pavardes ir persiųsti jas į Pirmojo pasaulinio karo aukas tiriančius archyvus Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Kaip sakė M. Mirzojan, jau pavyko nustatyti vieną asmenį. „Darbo jėgą“ sumanymui suteikė „Trop“ būrio harceriai.

„Sienos viršuje buvo keli antkapiai ir viena pavardžių buvo atpažinta. Atanazy Minko buvo laikomas kaip dingęs per Pirmąjį pasaulinį karą. Kitos plokštės ir pavardžių patikrinimas tikrai mums duos atsakymus į klausimus, kurie iki šiol neišspręsti, - sako M. Mirzojan pabrėždamas, kad harceriai jaučia pareigą stebėti, kaip toliau klostytis įvykiai su antkapinėmis karių plokštėmis, nes, kaip pats sako, „tai dalis mūsų istorijos, kurią reikia išsaugoti“.

Demontavimo darbus stebėjęs savivaldybės atstovas Darius Daunoras iš Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patikino, kad kol nebus nustatyta, iš kur atgabenti šie antkapiai, jie bus saugomi viename iš savivaldybei priklausančių sandėlių. Anot jo, geriausia būtų iš antkapinių plokščių karių kapinėse pastatyti paminklą aukoms atminti.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis