Kramtomoji guma įvairiomis formomis egzistavo jau neolito laikotarpiu. Suomijoje rasta medžio žievių su kramtymo žymėmis. Actekai naudojo čiklą kaip kramtymo objektą.
Senovės Graikijoje buvo kramtomos mastikos. Kitos kultūros kramtydavo medžiagas, pagamintas iš žolės, augalų ir sakų. Naujosios Anglijos prekeiviai perėmė šią tradiciją iš indėnų ir 1848 m. pradėjo komercinę kramtomosios gumos gamybą. Netrukus guma buvo pradėta gaminti iš parafino ir sparčiai populiarėjo. 1869 m. gruodžio 28 d. amerikietis William Semple užpatentavo kramtosios gumos gamybą. Netrukus po to atsirado pirmosios kramtomųjų gumų gamybos kompanijos, tokios kaip „Adams New York Chewing Gum“ (1871), „Black Jack“ (1884) ir „Chiclets“ (1899).
Kai kurios mokyklos pasaulyje neleidžia kramtyti gumų moksleiviams dėl įvairių priežasčių (dėmesio išblaškymas, bakterijų plitimas, šiukšlinimas).
Singapūro vyriausybė uždraudė kramtomosios gumos pardavimą 1992 m. Draudimas buvo sušvelnintas 2002 m. ir gumą galima įsigyti vaistinėse su daktaro receptu.
