„Gerai, kad tą dieną, kai Bažnyčia primena mums, kad Kristus turi būti mūsų gyvenimo karalius ir kad per gerus darbus esame pašaukti statyti Dievo Karalystę mūsų šeimose ir bendruomenėse, meldžiamės mūsų bažnyčios fundatoriaus intencija", - per šv. Mišias sakė kunigas klebonas Jan Matusevič melsdamasis ir visų Vilniaus rajono, kurio vadovai yra paskelbę Kristaus Karaliaus Intronizacijos aktą, gyventojų intencija.

Didelė nedidelės gyvenvietės istorija

Po Vilniaus kraštą išsibarsčiusios gyvenvietės yra lyg brangūs perliukai su turtinga šimtmečių istorija. Rukainiai ir apylinkės šiandien išgyvena savo renesansą – čia įsikuria daug jaunų šeimų, suteikdamos kaimui naują veidą. O jau kelerius metus Bareikiškėse sėkmingai veikiantis Vladislavo Sirokomlės muziejus yra tikras visos seniūnijos kultūrinio gyvenimo variklis. Būtent šio gražaus Rukainių gyventojų ir muziejaus darbuotojų bendradarbiavimo rezultatas – garbingas vietos bažnyčios fundatoriaus kun. Povilo Ksavero Bžostovskio atminimo įamžinimas. Idėja įamžinti parapijos ganytoją, kurio darbai keliais šimtmečiais buvo aplenkę jo epochą, brendo ne vienus metus – iniciatoriais ir vietos gyventojai, ir istorijos mylėtojai, o tarp jų – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Michal Treščynski ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Gražina Golubovska. Projektui įgyvendinti lėšų skyrė privatūs aukotojai ir Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono Rukainių poskyris.

Šlovingi darbai

Iškilmių organizacija rūpinosi Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse. Per Kristaus Karaliaus šventę Dievo Žodis ragina krikščionis plėsti Dievo Karalystę darant gailestingumo darbus. Būtent tą dieną kaipo tarnystės artimajam pavyzdį prisiminta vieno parapijos ganytojų ir bažnyčios fundatoriaus asmenybė.

Po pamaldų Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas ir muziejaus darbuotojas dr. Juzef Šostakovski papasakojo apie kunigo ir reformatoriaus gyvenimą ir veiklą. 1767 m. netoli Turgelių jis įkūrė XVIII a. visoje Europoje garsią Pavlovo respubliką – valstybę valstybėje, turėjusią savo konstituciją, herbą, savišalpos kasą, mokyklas. Kun. Povilas Ksaveras Bžostovskis savo valdose atšaukė baudžiavą, rūpinosi kultūra, švietimu, vertė ir leido knygas. Šis fenomenalus darbas gyvavo 30 metų, kol po 1794 m. sukilimo buvo sunaikintas caro armijos. Priverstas bėgti. K. P. Bžostovskis kelerius metus gyveno užsienyje. Pavlovo respublikos gyventojai taip mylėjo savo ganytoją, kad išsiuntė jam aukso žiedą su išgraviruotais žodžiais: „Valstiečiai iš Pavlovo – žmonijos bičiuliui". Kun. Povilo Ksavero Bžostovskio sugrįžimas į Vilniaus kraštą buvo paženklintas dar vieno garbingo darbo – būdamas Vilniaus arkidiakonu įtraukė į arkidiakonatą Rukainių parapiją, kurioje savo lėšomis atstatė bažnyčią. Po mirties 1827 m. atgulė parapijos bažnyčioje. Deja, po 1831 m. sukilimo caro kariuomenė perdarė bažnyčią į cerkvę, o kun. P. K. Bžostovskio kapas buvo sunaikintas ir iki šiandien nenustatyta, kur ilsisi jo palaikai.

Bendromis jėgomis

„Mūsų bažnyčios kunigo ir fundatoriaus įamžinimas liks ateities kartoms ir prisidės prie informacijos apie jį skleidomo", - per lentos atidengimo ceremoniją sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst, kartu pabrėždama, kad Rukainių mokykla, kuri iki šiol neturi globėjo, galėtų pasvarstyti apie P. K. Bžostovskio vardo jai suteikimą. Viena gyvenvietės gatvių irgi įamžina P. K. Bžostovskio atminimą. Rukainių seniūnijos seniūnė Leonarda Sapkevič pabrėžė, kad būtent prie šios gatvės statosi namus daug jaunų šeimų. „Idėja įamžinti fundatorių atidengiant jam skirtą atminimo lentą brendo gana ilgai. Gimė vienu metu įvairiose bendruomenėse, tačiau galiausiai suvienijome savo jėgas ir šiandien džiaugiuosi, kad ji įgyvendinta", - sakė Vladislavo Sirokomlės muziejaus Bareikiškėse direktorė Helena Bakulo. Kaip sakė, ant bažnyčios išorinės sienos pritvirtinta lenta bus patraukli ir turistams, kurie vis dažniau užsuka į šį rajono kampelį.

Šiuolaikiniai valstiečiai

Iškilmėse taip pat dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai – kaimyninių Bareikiškių gyventojai Antoni Stankevič ir Michal Treščynski. Jie priminė, kad 2002 m. panašią atminimo lentą Turgelių bažnyčiai minint 175-ąsias P. K. Bžostovskio mirties metines finansavo verslininkas Marjan Tareilis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriui atstovavo vedėjas Edmund Šot ir vyr. specialistė G. Golubovska.

Renginio sumanytojai ir organizatoriai pabrėždavo, kad idėją pavyko įgyvendinti dėl atminimo lentą pagaminusios Rukainių gyventojos Elžbietos Jankovskos-Bortkevič įsipareigojimo. „Tai – mano pirmas akmeninis bareljefas, todėl ypač džiaugiuosi, kad jis liks ateities kartoms", - sakė Elžbieta, kuri pagal išsilavinimą yra biologė-bioinžinierė ir Gamtos tyrimų centro darbuotoja, savo malonumui užsiima menu, o šiaip dar yra trijų mažylių mama.

Vladislovo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse popietė praėjo besišnekučiuojant, dalijantis prisiminimais ir kitų projektų idėjomis. Rukainių vidurinės mokyklos mokinė Jovita Dakševič pagyvino susitikimą skambindama pianinu.

„1824-1827 metais šioje bažnyčioje sielovados tarnystę atliko prelatas, Paulavos respublikos netoli Turgelių įkūrėjas Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1739-1827. Dėkingi tautiečiai" – toks užrašas lenkų ir lietuvių kalbomis su kunigo atvaizdu puošia atminimo lentą. Tokiu būdu šiuolaikiniai valstiečiai padėkojo žmonijos bičiuliui.

Teresa Vorobej
Autorės nuotr.