Renginys prasidėjo filmo „Józefo pasaulis“ peržiūra. Filmas pasakoja apie garsiausią lenkų Pasaulio tautų teisuolį – Ulmų giminę iš Markovos kaimo, kuri 1942 metų pabaigoje vokiečių okupacijos metu suteikė prieglobstį aštuoniems žydams. Visi jie tapo vokiečių žandarų žvėriškų žudynių aukomis.

2023 m. rugsėjį popiežius Pranciškus į palaimintųjų gretas įrašė Józefo ir Wiktorijos Ulmų šeimą su septyniais vaikais, iš kurių vienas negimęs. Tai pirmoji šeimos beatifikacija Bažnyčios istorijoje.

– Ši labai tragiška istorija, nutikusi Pakarpatėje, gerai žinoma ir Vilniaus krašte. Tačiau mažai kas prisimena Poliną Tarasewicz, kuri netoli čia buvo nužudyta už žydo vaiko slėpimą. Vaidotuose, t. y. vietovėje, kur taip pat veikia Rudaminos kultūros centras, ji savo dukromis pridengė iš mirties duobės ištrūkusią žydę Katarzyną Bujel. Tai istorijos, parodančios, kad žmonės, smarkiai rizikavę imdamiesi gelbėti kitų gyvybę, taip pat gyveno šalia mūsų, mūsų kaimynystėje“, – sakė Ilona Lewandowska, ragindama susitikimo dalyvius pagalbos istorijų ieškoti ir savo šeimos aplinkoje.

Danutė Selčinskaja, jau 20 metų kaupianti pasakojimus apie suteiktą pagalbą žydams, susitikimo dalyviams pasakojo apie Lietuvos teisuolių įamžinimą, prisiminė lenkų, padėjusių žydams Vilniaus rajone, istorijas, bet ir to laikotarpio lietuvių tautybės didvyrius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Juozui Rutkauskui, kitam teisuoliui, nužudytam už pagalbą žydams, karo metais dirbusiam pasų skyriuje būtent Rudaminoje. – „Jis aprūpindavo dokumentais daugelį Vilniaus geto kalinių. Remdamasis savo dukters Margaritos Rutkauskaitės gimimo liudijimu, gavo pasą prieškario pažįstamai Żannai Ran, kuri paliko okupuotą Lietuvą ir dirbo vertėja Rosenbergo būstinės Minsko skyriuje. Dauguma žmonių, kuriems Juozas Rutkauskas parūpino pasus, išvažiavo į Vokietiją kaip darbininkai ir liko gyvi. Likvidavus Vilniaus getą, nebuvo nė dienos, kad Juozo Rutkausko namuose nesislėptų žydai. Deja, 1944 m. gestapas jį suėmė ir jis buvo nužudytas. Juozo Rutkausko atminimas buvo įamžintas jo vardu pavadinus gatvę Vilniuje“, – pabrėžė Danutė Selčinskaja.

– „Prisiminti herojiškas istorijas tų, kurie rezikavo gelbstint kitų žmonių gyvybes, kurių suteikta pagalba dažnai visiškai pakeitė jų likimus, yra kiekvieno iš mūsų pareiga. Tai dar svarbiau dabar, vėl karų, žiaurumo ir beprasmių nekaltųjų kančių paženklintais laikais. Nors nuo tamsiųjų Antrojo pasaulinio karo laikų praėjo daug dešimtmečių, vis dar atrandame nesavanaudiško žmonių dosnumo pavyzdžių, kurie gali tapti mūsų moraliniais vedliais“, – pažymėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Dorota Mamaj.

Ilonos Lewandowskos knygos pagrindas - pokalbiai. Pirmąją dalį sudaro pokalbiai su žmonėmis, kurie savo tyrimus skyrė Holokausto analizei arba žydus gelbėjusių asmenų įamžinimui. Taip siekiama pateikti kuo išsamesnį dramatiškų karo įvykių vaizdą.

Antroje knygos dalyje dėmesys sutelkiamas į keletą jaudinančių šeimų istorijų, kurios, nors ir nutiko prieš 80 metų, tebėra gyvos liudininkų prisiminimuose ir vėlesnių kartų sąmonėje. Remdamasi turimais šaltiniais ir archyviniais dokumentais, pokalbiais su besislapstančiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko šeimų istorijas ir vieną kolektyvinį herojų – Katalikų bažnyčią.

Jaudinančius Ilonos Lewandowskos tekstus, papildytus archyvine medžiaga, gauta iš Teisuolių šeimų ir iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvo, praturtina jaudinančios Bartoszo Frątczako fotografijos. Jose vaizduojami išgyvenusieji ir žydus gelbėjusių žmonių šeimos, taip pat dokumentuojami nykstantys itin turtingo žydų gyvenimo Lietuvoje pėdsakai.

– „Šis susitikimas – tai paskatinimas branginti savo krašto istoriją, ieškoti ir išsaugoti tai, kas artima, svarbu, nors kartais ir tragiška. Šiandien aplankėme ir Polinos Tarasewicz kapą, kuri neabejotinai yra mums labai svarbi vietinė herojė. Labai džiaugiuosi, kad po knygos pristatymo paaiškėjo, kad tarp susirinkusiųjų buvo tie, kurie girdėjo apie apylinkėse pasislėpusius žydus ir pažinojo vyresnius žmones, kurie perdavė šias istorijas. Manau, tai labai gera paskata gilintis į šią temą, rinkti prisiminimus ir fiksuoti liudijimus“, – pažymėjo Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška.

Renginys vyko kovo 20 d., tuo metu, kai tiek lenkai, tiek lietuviai prisimena didvyriškumą tų, kurie rizikavo gyvybe gelbėdami žydus. Kovo 15-ąją Lietuva mini Lietuvos žydų gelbėjimo atminimo dieną, o kovo 24-ąją lenkai – Nacionalinę lenkų, gelbėjančių žydus vokiečių okupacijos sąlygomis, atminimo dieną.

Knygos pristatymo organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Rudaminos kultūros centras ir Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija.

Antrasis knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ – projektas, finansuotas Ministro Pirmininko kanceliarijos, dalyvaujant konkurse „Polonija ir Lenkai užsienyje 2023“ bendradarbiaujant su Jano Olszewskio fondu „Pagalba lenkams Rytuose“.

Rudaminos kultūros centro informacija ir nuotraukos