Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.

Valdovų rūmai nuo pat ryto kvies lankytojus į ekspozicijas, edukacinius žaidimus ir kūrybines dirbtuvėles. Bus galima pažiūrėti filmą "Žinomas nežinomas Žalgiris".

Popietę Valdovų rūmų kieme brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai kvies lankytojus susipažinti su viduramžių karių ginkluote ir šarvais.

Šventę vakare vainikuos Žalgirio mūšio pergalės paminėjimas Katedros aikštėje.

Jame dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, senoviniu pabūklu šaudys Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono salvės grupė, teatralizuotą Lietuvos kario ir kryžiuočio kovą atliks brolijos "Viduramžių pasiuntiniai" kovotojai, ant žirgų pasirodys senovinėmis karių aprangomis vilkintys raitosios policijos pareigūnai.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustabdęs Kryžiuočių ordino invaziją į Lietuvą, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.

Žalgirio mūšis vyko Rytų Prūsijoje, dabartinės Lenkijos teritorijoje. Čia Kryžiuočių ordiną sumušė jungtinė Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto.

Kryžiuočių ordino pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą - ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis.