„Tuo metu Suomijoje buvo daug nepasitikėjimo ir neapykantos. Vaikai buvo kaltinami už tai, ką padarė jų tėvai ar giminaičiai“, – naujienų agentūrai AFP teigė Tuulikki Pekkalainen.
Anot jos, per karą nužudyta kiek daugiau nei 500 vaikų, dar 952, tarp kurių buvo ir kūdikių, dėl baisių sąlygų mirė karo belaisvių stovyklose jau karui pasibaigus.
„Vaikai taip pat gimdavo kalėjimuose. Pasakota tokia istorija, kad kūdikiams nuprausti nebuvo šilto vandens, taigi moterys šildydavo vandenį burnose“, – pasakojo ji.
Pilietiniams kare kovojo socialdemokratai „Raudonieji“, kuriuos rėmė Rusija, ir konservatyvieji „Baltieji“, remiami Vokietijos. Jie varžėsi dėl valdžios, kai 1917 metais Suomija iškovojo nepriklausomybę nuo Rusijos.
Rinkdama duomenis knygai, kurią numatoma išleisti 2013-aisiais, T. Pekkalainen tyrinėjo 350 vaikų, nuo kūdikių iki paauglių, kurių duomenis galima rasti Suomijos nacionaliniuose archyvuose.
Kai kurie jų atgavo laisvę, tačiau dauguma tų, kuriuos sučiupo Baltieji, kankinosi karo belaisvių stovyklose.
„Esmė ta, kad su jais elgtasi kaip su suaugusiais“, – teigia istorikė ir priduria, kad „tais laikais vaikystės nebūdavo“.
Anot jos, iš pradžių šalyje buvo daugiau kaip 20 vaikų karo belaisvių stovyklų, kurios vėliau sujungtos į 13 didesnių.
„Visuomenė vis dar nedaug žino apie tai, kas tuomet daugeliui vaikų nutiko“, – kalbėjo ji.
