Iškilmingą paminklo atidarymą lydės teatralizuota istorinė improvizacija ir senovinės patrankos šūviai. Ceremonija prasidės Širvėnos ežero pakrantėje, vėliau visi jos dalyviai kviečiami prisijungti prie pasaulio lietuvius vienijančios akcijos ir kartu sugiedoti Tautišką giesmę.

Prieš paminklo atidengimą biržiečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su šiuolaikinės kariuomenes ginkluote - nuo pėstininkų ginklų iki šarvuoto visureigio. Šventinę nuotaiką kurs Karinių oro pajėgų orkestras.

Paminklas Salaspilio mūšiui Biržuose pastatytas Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva, projektą paminklui sukūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkė Rasa Gumbrevičienė, idėją paminklui pasiūlė istorikas Arvydas Pociūnas.

Lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga. Istorinės pergalės įamžinimo projektą palaikė kariai, Lietuvos ir užsienio valstybių gyventojai, iš viso lėšas paminklui pastatyti paaukojo daugiau nei 900 žmonių.

Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, netoli Rygos). Tai didžiausias mūšis 1600-1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį ir dominuoti Baltijos jūros pakrantėse. Švedų invazija į tuometinę Livoniją (daugiausia dabartinė Latvijos teritorija) tada buvo sustabdyta.

Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.

Mūšio metu buvo nukauta 70-100 lietuvių, apie 200 karių sužeista, užmušta apie 300 jų žirgų. Švedai neteko 9 tūkst. karių, dar 1,5 tūkst. karių pateko į nelaisvę. Lietuviams atiteko 66 švedų vėliavos, 11 lauko patrankų.

Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje, išgarsinusi LDK etmoną K. Chodkevičių visoje Europoje.