„Cerkvės būklė buvo labai prasta – stogas kiauras, pro jį bėgo vanduo, dėl kurio kentėjo visas pastatas. Mano seneliai gyveno gretimame kaime, dabar ten įsikūrę tėvai, lankydavausi joje nuo vaikystės, todėl buvo labai gaila matyti, kaip pastatas nyksta. Labai norėjosi jį apsaugoti, kad išliktų ir ateities kartoms“, – pasakojo Daniliškių sentikių religinės bendruomenės pirmininkė Arianda Šostak.

Pasak pašnekovės, bendruomenė ėmėsi gelbėti žūstantį pastatą ir jai pasisekė – cerkvei tvarkyti buvo skirtos Paveldotvarkos programos lėšos. Visus darbus organizuoja Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

„Labai džiaugiamės, kad mums pavyko“, – stebėdama remontuojamą pastatą neslėpė A. Šostak.

Tik, pasak pašnekovės, darbai užsitęsė kiek ilgiau nei tikėtasi – finansavimas paskirstytas pagal metus, tad 2019 metais pradėti darbai bus baigti tik 2022-aisiais, o norėtųsi vėl greičiau naudotis atgimusiu statiniu.

„Paprastai mes rinkdavomės į cerkvę per keturias pagrindines metų šventes: Išpažintį, Velykas, Šv. Trejybės (Troica) dieną ir mirusiųjų paminėjimą. Šiemet per jas turėsime važiuoti į Kauną, Vilnių ar kitus miestus, nes kol atliekami remonto darbai, negalime naudotis pastatu, kuris mums yra ir maldos namai, ir bendruomenės susibūrimo vieta“, – pasakojo pašnekovė.

Pradėti darbai pateikė nenumatytų staigmenų

„Darbus pradėjome jau nuo 2019 metų. Tvarkybos darbų sprendimai parinkti vadovaujantis atliktais tyrimais ir esamos būklės, paaiškėjusios pradėjus remontą, papildomu vertimu. Darbų susidarė ilgas sąrašas: viso fasado, stogo, kupolų ir vidaus interjero tvarkyba, tinko nudaužymas nuo cokolio ir remontas; grindų tvarkymas; durų bei langų remontas, dažymas ir kiti“, – vardijo darbus Miron Čebatul, Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas.

Šiemet remontuojamas stogas, fasadas, langai bei durys, bus restauruojamas bokštelio svogūno formos šalmas su kryžiumi. Kitais metais suplanuoti vidaus apdailos (rąstų sienų valymas ir apdorojimas preparatu, naikinančiu grybus, pelėsius, sienų bei lubų apdaila) bei elektros instaliacijos darbai, bus sutvarkyta teritorija.

Pradėjus remontus atsirado ir neplanuotų staigmenų. Pavyzdžiui, nukėlus varpinės ir apsidės bokštelių kupolus nustatyta, kad sovietiniu periodu jie buvo sutvirtinti skardos lakštais, pakeista jų forma. Tad numatyta atstatyti istorinių formų šalmus, suremontuoti vidaus konstrukcijas ir pakloti skardos lakštus (žvynus).

Pradėjus ardyti grindis pasimatė, kad grindų sijos neturi pakankamos atramos ant grunto, todėl teks įrengti tinkamą pagrindą grindims. Keičiant apatinius statinio sienojus paaiškėjo, kad reikės permūryti didžiąją dalį pamato.

Taigi, po remonto bendruomenė galės džiaugtis ne tik ateities kartoms išsaugotu, bet ir pirminę istorinę išvaizdą atgavusiu pastatu, tikinama pranešime spaudai.

Seniausia sentikių bendruomenė Vilniaus krašte

Daniliškių sentikių bendruomenė yra seniausia Vilniaus krašte, įsikūrusi XVIII a. pradžioje, priklausė fedosejininkų atšakai, o nuo XIX a. vidurio – pomorų. Cerkvė pastatyta 1817 metais, iki 1825 m. ja naudojosi ir Vilniaus sentikiai.

Per Pirmąjį pasaulinį karą cerkvė smarkiai nukentėjo, tad 1931 m. buvo pastatyta nauja medinė su varpine ant betoninio pamato. Joje yra erdvi maldos salė ir dabar nenaudojami gyvenamieji popo šeimos kambariai. Cerkvė vienijo ne tik Daniliškyje, bet ir Onuškio bei Stakliškių apylinkėse gyvenusius bendruomenės narius.

Sovietmečiu cerkvė buvo uždaryta, o 1990 m. vėl grąžinta sentikių bendruomenei. Dabar į joje vykstančias apeigas susirenka ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys sentikiai, o veikiančiose kapinėse laidojami jų mirusieji.

Cerkvė tampa ir populiariu turistų traukos objektu.