Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokštų ir karnizų tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai vyko 2019–2020 metais. Per šį laiką buvo sutvarkyti šiaurinis ir pietinis bokštai, pagrindinis frontonas nuo 8.98 metrų altitudės iki bokštų smailių, užsibaigiančių plieniniais kalvio darbo kryžiais.

Ylakių bažnyčia – valstybės saugomas objektas

Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia pastatyta 1894-aisiais. Pirmieji maldos namai miestelyje iškilo dar 1640 m., vėliau jų vietoje pastatyti nauji. Su statybomis ne visada gerai sekėsi – 1744 m. buvo statoma nauja bažnyčia, o 1806 m. jau rašyta, esą ji sena ir griūvanti, tiesa, paskui patikslinta – dalis pastato ir bokštai buvę neseniai perstatyti, tik dėl blogo stogo virto griuvėsiais.

1880 m. Ylakiuose kilo gaisras, ir bažnyčia sudegė. 1894-aisiais iškilo nauja, jau mūrinė bažnyčia. Sakoma, jog jos bokštai specialiai statyti smailūs tarsi ylos, kad atitiktų miestelio pavadinimą.

Bažnyčia buvo pavadinta Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vardu, ją 1897 m. konsekravo vyskupas M. Paliulionis. Iki šių dienų jos viduje išlikę 3 mediniai suolai, pagaminti 1765 m., 1768 m. ir 1795 m. Manoma, kad jie stovėjo ir medinėje bažnyčioje.

Ylakių bažnyčia įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registrą, nuo 1997 m. jai suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

Bažnyčia apsaugota ir nuo nepalankių meteorologinių sąlygų, ir nuo žaibo

„Tvarkybos darbų ėmėmės tik po to, kai bažnyčios būklę įvertino projektuotojai – UAB „Klaipėdos projektas“. Rengiant tvarkybos darbų projektą, buvo įvardytos pastato vertingosios savybės ir išskirtos tos, kurių restauravimo ir tvarkybos darbai numatyti šiame projekte“, – pasakojo visą šį projektą valdžiusio Kultūros infrastruktūros centro (KIC) techninės priežiūros projekto vadovas Zigmas Arcišauskas.

Pagrindinis dėmesys buvo skirtas įspūdingiems bažnyčioms bokštams – jie jau buvo gerokai paveikti laiko, raudonų plytų mūras aptrupėjęs. Laiko padarytą žalą buvo nesunku įvertinti ir plika akimi. O atidžiau pasigilinus paaiškėjo, kad nuo puvinio nukentėjo ir medinės stogo konstrukcijos, išryškėjo kitų pažeidimų.

Susidarė netrumpas būtinų tvarkybos (restauravimo, remonto) darbų sąrašas. Geriausiai pastebimi sutvarkyti bokštai: restauruotas raudonų keraminių plytų mūras, atnaujinti bokštų ir frontono metaliniai kaltiniai ornamentuoti kryžiai; pakeista bokštų, pagrindinio frontono ir dalies tarp bokštų stogo danga – uždengta nauja cinko skarda.

Nemaža dalis darbų liko paslėpta nuo pašalinių akių. Pavyzdžiui, bokštų stogo medinių konstrukcijų (gegnių) restauravimas, keičiant arba protezuojant puvinio pažeistas vietas; puvinio pažeistų bokšto sijinių perdangų keitimas naujomis; arkines bokštų angas dengiančių medinių skydų, ventiliacijos langinių (grotelių) bei medinių langų pagaminimas pagal analogus ir keitimas – tokie darbai iš šalies tarsi nepastebimi, bet jie būtini tam, kad statinys kuo ilgiau išlaikytų savo pirminį vaizdą. O tai, kad atnaujintos detalės nesiskiria nuo buvusių senųjų, tik įrodo restauratorių profesionalumą.

Beje, bažnyčia dabar apsaugota ne tik nuo laiko, nepalankių meteorologinių sąlygų, bet ir nuo žaibo – suremontuota statinio žaibosauga, įrengti nauji žaibolaidžiai ir įžeminimo kontūras.

Atliktų tvarkybos darbų kaina – 198,6 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos skirta iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programą, taip pat prisidėjo ir Skuodo rajono savivaldybė. Darbus atliko UAB „Telšių meistras“.