Sveikindamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenę, Prezidentas išreiškė padėką visoms bibliotekoms už indėlį telkiant visuomenę, mažinant kultūrinę atskirtį ir brėžiant projekcijas tarp praeities ir dabarties.
„Šiandien galime didžiuotis, kad biblioteka – ne tik pastatas ir joje saugomos knygos, unikalūs rankraščiai, kiti leidiniai, tai atvira visuomenei knygų šventovė, kurioje tiesiog gera būti. Biblioteka – tai ir bendruomenė, kuri telkia skirtingų kartų, įsitikinimų ir pomėgių žmones“, – sveikinimo žodyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė nepaprastai svarbią bibliotekų reikšmę regionams, nes būtent čia jos yra artimiausias, labiausiai pasiekiamas kultūros centras, švietimo ir ugdymosi židinys kiekvienam žmogui. Pasak šalies vadovo, suteikdama erdvę susibūrimams, edukacinėms veikloms, renginiams, diskusijoms, biblioteka įgyja dar didesnę trauką ir vykdo socialinę misiją. Jis pasidžiaugė, kad moderni ir inovatyvi Martyno Mažvydo biblioteka tuo pat metu per šimtmetį gebėjo išsaugoti ir tradicijas.
Jo Ekscelencija padėkojo didžiausiam bibliotekų turtui – jų darbuotojams. Jis palinkėjo, kad Martyno Mažvydo biblioteka, tapusi neatsiejama įdomaus ir gyvybingo sostinės kultūrinio gyvenimo dalimi, visad išliktų atvira skaitantiems, saviraiškos ir tobulėjimo siekiantiems žmonėms, o čia gimusios idėjos būtų sėkmingai įgyvendintos ir sklistų per visą Lietuvą.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919-ųjų gruodį: buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Ta proga Martyno Mažvydo biblioteka rengia daug iškilmingų jubiliejinių renginių, diskusijų ir pranešimų. Solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį.
lrp.lt