Pagrindinė oficiali katastrofos priežastis – netinkamai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas.
Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių. Buvo užteršta apie 5 tūkst. Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos gyvenviečių.
Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje, tiek pagal spėjamą žuvusiųjų ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Per pirmuosius tris mėnesius, po avarijos, mirė 31 žmogus, ilgalaikės spinduliuotės poveikis, 15 metų laikotarpyje, tapo 60–80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos. Pasekmėms likviduoti buvo sutelktos didelės pajėgos, daugiau kaip 600 tūkst. žmonių dalyvavo likviduojant avarijos padarinius.
Skirtingai nuo Hirošimos ir Nagasakio bombardavimo, sprogimas priminė labai galingą „purvinąją bombą" – svarbiausias naikinantis veiksnys buvo radioaktyvi tarša.
Debesis, susidaręs nuo degančio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvias medžiagas, tarp kurių buvo jodo ir cezio radionuklidai, didžiojoje Europos dalyje. Didžiausia tarša pastebėta Tarybų Sąjungos teritorijoje, esančioje netoli reaktoriaus, dabartinėje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje
Černobylio avarija TSRS tapo dideliu socialinės ir politinės svarbos įvykiu. Visa tai paliko ryškų pėdsaką tiriant avarijos priežastis.Požiūris į faktų interpretaciją ir avarijos aplinkybes laikui bėgant keitėsi, o vieningos nuomonės nėra iki šiol.
Parengta pagal "Vikipedija"
