Rasų kapinės yra dvejos: Senosios Rasos, įsteigtos 1796 metais, Vilnaus magistrato oficialiai legalizuotos 1801 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (1841−1850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos (įkurtos po I pasaulinio karo už slėnio).
Istorija
Rasų kapinės įsteigtos 1796 metais. Iki XIX a. pradžios žmonių palaikai būdavo laidojami miestuose prie bažnyčių šventorių. Tačiau laikui bėgant prie bažnyčių pradėjo stigti vietos, tad kapinės pradėtos steigti miesto pakraščiuose.
Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau per prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto žygį ji buvo sudeginta. Naują, mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai. Kai ši amžino poilsio vieta buvo įkurta, žmonės čia statydavo paprastus paminklus. Dažniausiai – apvalius akmenis su ant jų išraižytais užrašais. Vėliau paminklus miestiečiai statydavo iš plytų.
Nuo XX amžiaus pradžios antkapius kurdavo meistrai. Anuomet populiariausi buvo medžių formos kryžiai. Kapinėse yra iš betono nulietų, šakočius primenančių paminklų – meistrai liedavo betoną ir laukdavo, kol šis sustings į įvairias įdomias formas.
Kapinėse yra koplyčių, kolumbariumų. Juose buvo laidojami turtingi žmonės. Žmonės dažniausiai buvo laidojami rūsiuose, o virš jų specialistai įrengdavo altorius. Juose už mirusiuosius melsdavosi artimieji. Į rūsius buvo galima patekti pro šoninius įėjimus. Jie būdavo užridenti dideliais akmenimis. Rūsiai paprastai būdavo 2-3 aukštų.
Rasų kapines sudaro kelios kalvelės. Viena iš jų vadinama „Angelų kalneliu“. Joje stūkso maži paminklai. Čia anuomet būdavo laidojami vaikai.
Rasų kapinėse gausu įdomių paminklų. Dažniausiai tokie paminklai skirti žinomiems žmonėms. Pavyzdžiui, netoli M. Romerio kapo stūkso paminklas garsiam to meto gitaristui. Priešais – antkapis su P. Višinskio vardu. Greta – M. K. Čiurlionio kapas. Nors jis mirė Varšuvoje, palaikai buvo atgabenti į Vilnių. Kompozitoriaus bareljefą sukūrė Juozas Zikaras.
Kapinėse palaidota daug mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų:
- Jonas Basanavičius (1927 m.), lietuvių patriarchas, visuomenės veikėjas
- Kazys Boruta (1965 m.), rašytojas
- Petras Cvirka (1947 m.), rašytojas
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1911 m.)
- Liudas Gira (1946 m.), rašytojas
- Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1916 m.)
- Juozapas Montvila (1850-1911), bankininkas, labdarys
- Marija Pilsudska (1921 m.), pirmoji Juzefo Pilsudskio žmona
- Marija Bilevičiūtė–Pilsudska (1884 m.), dvarininkė, Juzefo Pilsudskio motina
- Juzefo Pilsudskio širdis (1935 m.), lenkų politikas, maršalas
- Vincas Mykolaitis-Putinas (1967 m.), rašytojas
- Mykolas Romeris (1945 m.), Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas
- Balys Sruoga (1947 m.) ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė (1997 m.)
- Jurgis Šlapelis (1941 m.)
- Jonas Vileišis (1942 m.), visuomenės veikėjas
- Petras Vileišis (1926 m.), visuomenės veikėjas
- Sigitas Benjaminas Lasavickas (1998 m.), architektas, archeologas, restauratorius, muziejininkas
