Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pažymėjo, kad 24-osios Lietuvos nepriklausomybės metinės kupinos susirūpinimo ir nerimo dėl įvykių Ukrainoje, kur taikiuose mitinguose žuvo žmonės.

"Šį kelią praėjome ir mes, pagerbkime Lietuvos kovotojus, žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę, pagerbkime jau išėjusius signatarus, pasirašiusius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Pagerbkime Maidano kovotojus, žuvusius Ukrainoje, tylos minute", - iškilmingo posėdžio dalyvius paragino Seimo vadovė.

Pasak L. Graužinienės, nerimą kelia tai, kas šiuo metu vyksta aplink mus, kad nepriklausoma Ukrainos valstybė turi kovoti už savo teisę būti laisva, kad kaimyninės Rusijos Prezidentas ir parlamentas priima sprendimus, kuriais siekiama perbraižyti Europos žemėlapį.

"Kaimyninės šalies propagandiniai kanalai šmeižia Lietuvą. Įtempta padėtis ne tik Ukrainoje. Klausimas rimtas - ar sustos Putinas, peržengęs Ukrainos sieną..? Tikiuosi, kad įvykiai Ukrainoje mums leis aiškiai suvokti, kad valstybės viduje dirbtinai neturime ieškoti priešų, skleisti gandų ir kurstyti nesantaikos vardan asmeninių interesų ar rinkiminių kovų. Norisi tikėti, kad tai tik tuščios ambicijos, o ne sąmoningas valstybės skaldymas iš vidaus", - sakė Seimo Pirmininkė.

Pasak parlamento vadovės, daug kuo galime pasidžiaugti, kas pasiekta per pastaruosius kelis dešimtmečius: tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Sėkmingai pirmininkavome Europos Sąjungos Tarybai, šiuo metu perėmėme pirmininkavimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Mūsų kariai Afganistane, Kosove ar kitose misijose ne kartą įrodė, kad savo profesionalumu nenusileidžia galingųjų valstybių kariams.

"Pasiekėme daug, nes buvome atkaklūs ir vieningi.(...) Džiugina ekonominiai šalies pasiekimai. Lietuvos įmonės atskirose šakose sėkmingai konkuruoja su Europos Sąjungos ir kitomis pasaulio valstybėmis. Didžiuojamės mūsų mokslininkų išradimais. Mūsų medikai stebina pasaulį savo profesionalumu", - sakė Seimo vadovė.

Kalbėdama apie praėjusių ir šių metų rezultatus, parlamento vadovė pažymėjo, kad šalies ekonomika atsigauna, o tai reiškia, kad verslas ir Lietuvos gyventojai į priekį gali žvelgti su didesniu optimizmu ir tikėtis gerų pokyčių.

Seimo Pirmininkė akcentavo, kad dabar, kaip ir tada prieš 24-erius metus, turime būti vieningi - vieningi savo dvasia, įsitikinimais, tikėjimu ir pasiaukojimu.

Iškilmingame minėjime kalbėjo Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė, vyskupas Kęstutis Kėvalas, Vokietijos Federacinės Respublikos Tiuringijos Landtago draugystės su Lietuva grupės pirmininkas Gustavas Bergemanas (Gustav Bergemann), Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius Giedrius Antanas Kuprevičius. Žodis bus suteiktas ir Kauno technologijos universiteto studentui, misijos "Lituanica 80", lietuviško palydovo "LitSat-1" komandos nariui Algiui Karpavičiui.

Renginio pabaigoje iškilmingo minėjimo dalyviai ištars tris brangiausius Tautos išrinktus žodžius "Lietuva myli Laisvę", kurie bus išsiųsti į virš Lietuvos 400 km aukštyje praskriejantį palydovą "LitSat-1". Šie žodžiai iš palydovo sugrįš trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos, kuri prasidės vidudienį, metu Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Minėjime dalyvauja buvę ir esami valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės nariai, dabartinės Vyriausybės nariai, Seimo nariai, buvę Seimo Pirmininkai, Europos Parlamento nariai, teismų vadovai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Tarybos nariai, kovotojai už laisvę ir žuvusių kovotojų artimieji, sąjūdiečiai, Bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, miestų ir rajonų merai, diplomatinių atstovybių vadovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, universitetų ir akademijų rektoriai, Nacionalinių kultūros ir meno, mokslo premijų laureatai, kiti garbingi svečiai.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą "Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo", už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.