1918 m. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1921 m. Kaune atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus.

1922 m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetas, 1930-aisiais pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.

1923 m. Tautų Sąjungos Ambasadorių konferencija patvirtino Lietuvos Respublikos suverenitetą Klaipėdos kraštui, įpareigodama Lietuvą taikyti šioje teritorijoje specialų autonominį režimą.

1927 m. Vilniuje mirė Jonas Basanavičius, Vasario 16-osios akto signataras, Lietuvos visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas.

1989 m. Kaune atidengta skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės statula, o Vilniuje, prie Pilies gatvės 26-ojo namo, kuriame 1918 metų vasario 16 dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, atidengta paminklinė lenta.

1990 m. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengtas ir pašventintas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

1994 m. pirmą kartą Vasario 16-ąją trijų Baltijos valstybių vėliavos buvo iškeltos Vilniuje, Rygoje ir Taline.

1999 m. Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, atidengtas paminklas kariuomenės vadui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui.

2003 m. beveik po 63 metų pertraukos virš buvusios Prezidentūros Kaune vėl suplazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją - 1940 metų birželio 14 dieną.

2011 m. eidamas 81-uosius metus, Vilniuje mirė poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas, akademikas Justinas Marcinkevičius.

2011 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Vasario 16-osios iškilmes Vilniuje atvykusiu Lenkijos prezidentu Bronislawu Komorowskiu.

2016 m. Indijoje, Kalkutos mieste, atidarytas trečiasis šioje šalyje Lietuvos garbės konsulatas.

2017 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi už labdaringą veiklą pagerbta buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė.