1830 m. Lenkijos Seimas įsiliepsnojusį sukilimą šalyje prieš caro valdžią, kuris persimetė ir į Lietuvą, paskelbė nacionaliniu sukilimu.

1922 m. Klaipėdoje sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, vadovaujamas Martyno Jankaus. Klaipėdos krašte įsikūrė 22 jo skyriai.

1941 m. TSRS valstybės gynimo komiteto nutarimu suformuota 16-oji lietuviškoji divizija.

1989 m. gruodžio 18-ąją, akademiko Andrejaus Sacharovo laidotuvių dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko gedulo mitingas, kurį surengė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Taryba.

2001 m. Kaune atidarytas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas.

2002 m. Lietuvos Vyriausybė leido Rusijai steigti konsulinę įstaigą Kaune.

2003 m. Europos krepšinio čempionas ir naudingiausias žemyno pirmenybių žaidėjas Šarūnas Jasikevičius išrinktas geriausiu 2003 metų Lietuvos sportininku.

2004 m. Čikagoje įsikūręs Balzeko lietuvių kultūros muziejus už indėlį integruojant Lietuvą į Europos Sąjungą bei NATO, už Lietuvos vardo JAV garsinimą Metų žmogumi paskelbė Lietuvos ambasadorių JAV ir Meksikai Vygaudą Ušacką.

2007 m. Lietuvos ambasadoje Romoje Lietuvai perduotas Lozoraičių šeimos archyvas. Archyvo perdavimo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai aktą pasirašė Lietuvos ambasadorius Italijoje Šarūnas Adomavičius, Daniela Lozoraitis ir Daina Lozoraitis.

2013 m. prie namo Kauno Žaliakalnio Lietuvių gatvėje, kur 1937-1945 metais gyveno Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius pulkininkas Liudas Butkevičius, atidengta skulptoriaus Balio Gudo sukurta atminimo lenta.

2015 m. prie Lietuvos banko centrinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 6, atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario.

2017 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) atidarytas akademiko Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras. VDU prieigose (K. Donelaičio g. 52) atidengtas paminklas semiotikos pradininkui Lietuvoje Algirdui Juliui Greimui (1917-1992) ir jo veiklai atminti. Paminklą A. J. Greimui iš granito ir bronzos sukūrė žinomas šalies skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius Stasys Žirgulis.