Beveik septynių metrų aukščio skulptūra prieš savaitę atvežta iš Ukrainos, kur buvo liejama. Bronzinė skulptūra prie Kauno pilies įkurdinta ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos.
„Vyčio simbolyje susijungia visi amžiai, viskas buvo pažymėta Vyčiu: pinigai, herbas. Atėjūnai stengėsi iš žmonių jį atimti, jie žinojo, kad Vytis vienija ir telkia, o vienybė pavojinga jėga. Noriu, kad Vytis vienijantis ir telkiantis simbolis būtų, skirtingų pažiūrų, gyvenančių visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – iškilmėse kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus.
Jis ragino būti garbingais Vyčio istorijos tęsėjais.
Skulptūros autoriai – lietuvis Arūnas Sakalauskas bei du ukrainiečiai –Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas.
A. Sakalauskas sakė, kad skulptūroje yra įkūnytas Romo Kalantos veidas. Jis ir autoriai iš Ukrainos dėkojo visuomenei už pasitikėjimą ir palaikymą.
„Tikiuosi, kad mūsų kūrinys patiks, mylėsite ir gerbsite, ir net patiks“, – kalbėjo A. Sakalauskas.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sakė, kad Kauno sėkmė virto visos Lietuvos sėkme, o Kaunas įteikė pačią geriausią dovaną šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
Šios skulptūros iniciatoriai buvo „Vyčio paramos fondas“, kuris rinko lėšas skulptūros statyboms. Kauno savivaldybė skulptūrai yra skyrusi pusę milijono eurų, skirtų padengti tai skulptūros kainos daliai, kurios nepavyks surinkti fondo atstovams.
Skulptūros liejimo darbai Ukrainoje kainavo 472 tūkst. eurų. Dar 168 tūkst. eurų kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymo darbai – 35 tūkst. eurų.
Savivaldybės ir „Vyčio fondo“ atstovų duomenimis, šiuo metu surinkta per 200 tūkst. eurų aukų. Savivaldybė yra įsipareigojusi padengti trūkstamą sumą.
Kaip BNS sakė „Vyčio fondo“ atstovas Vilius Kavaliauskas, jau visiškai atsiskaityta už skulptūros liejimo darbus, dar liko sumokėti už dalį aplinkos įrengimo darbų.
„Atsiskaityta visiškai pilnai už skulptūrą. Ten yra likę keliasdešimt tūkstančių atsiskaityti“, – sakė V. Kavaliauskas.
Šiuo metu Kauno savivaldybė už darbus „Vyčio fondui“ yra pervedusi 436 tūkst. eurų. Tikimasi, kad žmonės ir toliau aukos lėšas ir papildomų pavedimų iš miesto biudžeto daryti nereikės.
Kaip BNS nurodė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, savivaldybė „Vyčio fondui“ pinigus moka „pagal realų poreikį, atlikus konkrečius darbus ir pateikus įrodančius dokumentus“.
Diskusijos dėl Vyčio skulptūros Kaune prasidėjo, kai šio paminklo iniciatoriai pralaimėjo konkursą dėl galimybės statyti jį Lukiškių aikštėje Vilniuje. Sostinėje turėtų būti statomas partizanų bunkerį primenantis paminklas.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
