Eks­po­zi­ci­ją „Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja. Pir­mo­ji mo­der­ni de­mo­kra­tiniu bū­du pri­im­ta kon­sti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je“ pa­ren­gė Se­nų­jų do­ku­men­tų cen­tri­nis ar­chy­vas Var­šu­vo­je, Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jai su­tei­kus Eu­ro­pos pa­vel­do žen­klą.

„Spa­lio 20-ąją mi­nė­jo­me 1791 me­tais pri­im­to Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įsi­pa­rei­go­ji­mo me­ti­nes. Spa­lio 25-oji Lie­tu­vo­je - Kon­sti­tu­ci­jos die­na. Šie­met su­kan­ka 25-osios re­fe­ren­du­mu pri­im­tos Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos me­ti­nės“, - sim­bo­li­nę pa­ro­dos reikš­mę pa­brė­žė Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ar­chy­va­ras Ra­mo­jus Krau­je­lis.

„Kon­sti­tu­ci­ja ir su ja su­si­ję do­ku­men­tai, ku­riuos ga­li­te pa­ma­ty­ti šio­je pa­ro­do­je - uni­ka­lus Eu­ro­pos ir pa­sau­lio do­ku­men­ti­nis pa­vel­das“, - sa­kė R. Krau­je­lis. Jis pri­mi­nė ži­no­mą len­kų is­to­ri­ką Hen­ri­ką Sam­so­no­vi­čių (Hen­ryk Sam­so­no­wicz), ku­ris yra pa­sa­kęs, kad XVIII a. at­si­ra­do trys gar­sūs iš Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­jos ki­lę dar­bai: Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Ne­pri­klau­so­my­bės de­kla­ra­ci­ja, Žmo­gaus ir pi­lie­čio tei­sių de­kla­ra­ci­ja Pran­cū­zi­jo­je ir Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi sten­dai su teks­tais ir nuo­trau­ko­mis. Pri­sta­to­mi ne tik Kon­sti­tu­ci­jos ran­kraš­čiai - ga­li­ma dau­giau su­ži­no­ti ir apie  Ket­ve­rių me­tų sei­mo dar­bą, pas­ku­ti­nį Len­ki­jos ir Lie­tu­vos val­do­vą.

„Ypa­tin­gą dė­me­sį no­rė­čiau at­kreip­ti į sten­dą, ku­ria­me pri­sta­to­mas Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įsi­pa­rei­go­ji­mas ir pir­ma­sis ži­no­mas Kon­sti­tu­ci­jos ver­ti­mas į lie­tu­vių kal­bą. Teks­tas pa­ra­šy­tas se­ną­ja lie­tu­vių kal­ba XVIII a. pa­bai­go­je ar­ba XIX a. pra­džio­je, ras­tas vie­no­je Kro­ku­vos bib­lio­te­kų“, - aiš­ki­no R. Krau­je­lis.

Jis pa­brė­žė, kad pa­ro­da sim­bo­li­nė ir dėl tos prie­žas­ties, jog pra­de­da Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės 100-me­čiui skir­tų pa­ro­dų cik­lą at­nau­jin­ta­me Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­ve.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja - pir­mo­ji mo­der­ni de­mo­kra­tiniu bū­du pri­im­ta Kon­sti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je. Ir ant­ro­ji pa­sau­ly­je. „Šis do­ku­men­tas pa­tvir­ti­no kon­sti­tu­ci­nę mo­nar­chi­ją, at­vė­rė ke­lią į vi­suo­me­nės pa­žan­gą. Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja rė­mė­si Mon­tesk­jė pos­tu­latais, įves­da­ma val­džios pa­da­li­ji­mą į įsta­ty­mų lei­džia­mą­ją, vyk­do­mą­ją ir teis­mi­nę“, - sa­kė vie­nas Vil­niu­je ati­da­ry­tos pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rių, Se­nų­jų do­ku­men­tų cen­tri­ni ar­chy­vo di­rek­to­rius Hu­bert Vais (Wajs). Šia­me se­niau­sia­me vie­ša­ja­me Len­ki­jos ar­chy­ve sau­go­mi trys Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos eg­zem­plio­riai.

„Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja svar­bi ne tik kaip do­ku­men­tas, bet ir kaip idė­ja, ku­ri su­teik­da­vo pa­guo­dos ir jė­gų per vi­są tą lai­ko­tar­pį, kai mū­sų ša­lys bu­vo oku­puo­tos, iki pat Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro“, - pa­aiš­ki­no H. Vais.

„La­bai džiau­giuo­si, kad po dau­ge­lio pa­si­ruo­ši­mo mė­ne­sių Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jai - šiam tiek Len­ki­jai, tiek Lie­tu­vai, tiek vi­sam pa­sau­liui itin svar­biam do­ku­men­tui - skir­tą pa­ro­dą mums ben­dro­mis jė­go­mis pa­vy­ko pri­sta­ty­ti Vil­niu­je“, - sa­kė Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je di­rek­to­rius M.  Lap­čyns­ki.  

„Kai kal­ba­me apie Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ją, tar­si pra­dė­tu­me pa­mo­ką nuo pra­džių. Lyg ir esa­me apie ją gir­dė­ję, ta­čiau ne­no­riai pri­ima­me, ne­no­riai apie ją klau­so­mės, ne­no­riai skai­to­me, nes ši Kon­sti­tu­ci­ja ne­va ne mū­sų, sve­ti­ma, pri­mes­ta iš vir­šaus. Ta­čiau tai - di­džiau­sia klai­da, nes to­kiu bū­du iš­si­ža­da­me, ko ge­ro, vie­no gra­žiau­sių mū­sų po­li­ti­nės min­ties pus­la­pių, vie­no gra­žiau­sių do­ku­men­tų, ku­riuos Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra pri­ėmu­si - Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir jos prie­do, Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įsi­pa­rei­go­ji­mo“, - pa­brė­žė Lie­tu­vos is­to­ri­kas Eli­gi­jus Rai­la iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to. Pri­mi­nė, kad is­to­ri­kas Jul­juš Bar­dach (Ju­liusz Bar­dach) ka­dai­se pa­brė­žė, kad „įsi­pa­rei­go­ji­mas - tai sa­vo­tiš­kas Lie­tu­vos skir­tin­gu­mo mo­men­tas“.

„Len­kų ir lie­tu­vių tau­tų Ap­švie­tos epo­chos ge­ni­jus su­kū­rė to­kį nuo­sta­bų do­ku­men­tą, ku­ris šian­dien va­di­na­mas Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja. Tai - vie­nas kil­niau­sių Lie­tu­vos is­to­ri­jos epi­zo­dų, ta­pęs am­ži­ny­be“, - kal­bė­jo is­to­ri­kas.

Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą grie­žė Na­cio­na­li­nės Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­los sty­gi­nių kvar­te­tas.

Pa­ro­da veiks iki lap­kri­čio pa­bai­gos.

Ivo­na Kli­ma­šev­ska
Au­to­rės nuotr.

 

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•