Šis jauna, graži ir linksma moteris neprarado savo įdomaus neformalumo, po to, kai 1981-aisiais, būdama vos 20-ies, ištekėjo už sosto įpėdinio. Žiniasklaida ir rūmų pareigūnai jųdviejų romaną vaizdavo lyg pasaką.
Tačiau jų skyrybos sudrebino monarchiją ir smarkiai paveikė Dianą, o kiekvieną intymią šio skandalo detalę narstė tarptautinė žiniasklaida.
Daugelio žmonių galvose tebėra įstrigęs Dianos portretas iš išskirtinio 1995-ųjų interviu, kuriame ji kalbėjo apie savo jausmus dėl sutuoktinio romano su Camilla Parker Bowles (Kamila Parker Boulz), vėliau tapusia Charleso žmona, savo pačios neištikimybę bei patirtas vidines kančias.
Ji atskleidė gausybę paslapčių, nuplėšdama nuo monarchijos paslapties šydą, ir abejojo Charleso sugebėjimu būti karaliumi, o šis atvirumas kėlė siaubą kai kuriems Britanijos isteblišmento sluoksniams.
Tačiau visuomenėje ji dar labiau išpopuliarėjo dėl savo problemų, kurios vėl aptarinėjamos neseniai paviešintuose interviu bei dokumentiniuose filmuose.
„Kaip kad Marilyn Monroe (Merlin Monro), ji yra įstrigusi laike. Ji buvo lyg padarėlis, įstrigęs gintaro gabalėlyje. Amžinai graži, jauna, pažeidžiama ir sugniuždyta“, – sakė karališkosios šeimos biografė Penny Junor (Peni Džunor).
13 pasimatymų iki vedybų
1961-ųjų liepos 1-ąją gimusi Diana užaugo aristokratiškoje Spencerių (Spenserių) šeimoje, palaikiusioje artimus ryšius su monarchais. Dianos tėvas dirbo velioniui karaliui George‘ui VI (Džordžui VI) ir karalienei Elizabeth II (Elzbietai II).
Mergina užaugo su dviem seserimis ir broliu, o paauglystėje jai teko išgyventi skaudžias tėvų skyrybas.
Būdama 16-os ji metė mokyklą, o išsilavinimą įgijo Šveicarijoje. Vėliau atvyko į Londoną, kur susirado darbą vaikų darželyje.
Tačiau nuo tos akimirkos, kai ji susipažino su princu Čarlzu, Dianos gyvenimas pasikeitė.
Tuo metu 32 metų princas buvo spaudžiamas susirasti nuotaką ir netrukus Dianai pasipiršo – galbūt pernelyg skubotai.
Diana sakė, kad iki vedybų jiedu buvo susitikę vos 13 kartų.
Praėjus metams po vedybų, porai gimė pirmoji jųdviejų atžala – princas Williamas (Viljamas), o dvejais metais vėliau – princas Harry (Haris).
Diana buvo atsidavusi ir mylinti motina. Ji taip pat pasižymėjo didele empatija, todėl žmonės ja žavėjosi. Be kita ko, moteris turėjo ir puikų stiliaus jausmą, tad jos dėka karališkoji šeima tapo itin mylima žiniasklaidos.
Naudodamasi savo populiarumu, ji atkreipė dėmesį į kai kurias atskirtas visuomenės grupes: spaudė rankas AIDS ligoniams ir raupsuotiesiems.
Tačiau viduje ji jautėsi sugniuždyta: kovojo su bulimija ir abejonėmis, kad jos vyras jos nemyli, o karališkoji šeimyna tuo nesirūpina.
Peržengta riba
Kalbos, kad Dianos ir Charleso santuoka atsidūrė ant iširimo slenksčio, pasklido 1992-aisiais, kai biografas Andrew Mortonas (Endrius Mortonas) išleido itin atvirą knygą, paremtą pokalbių su princese garso įrašais.
Tų pačių metų pabaigoje buvo paskelbta, kad karališkoji pora skiriasi.
Skandalas dar pagilėjo, kai Charlesas, o vėliau ir Diana, prisipažino buvę neištikimi vienas kitam.
1995 metais per interviu BBC laidoje „Panorama“ Diana papasakojo savo įvykių versiją. Ji prisipažino turėjusi romaną su kariškiu Jamesu Hewittu (Džeimsu Hiujitu), bet kritikavo ir karališkąją šeimą bei abejojo, kad Charlesas gali būti Britanijos karaliumi.
Tąkart ji peržengė ribą. Keliomis savaitėmis vėliau karalienė Elizabeth, jau anksčiau išreiškusi savo liūdesį dėl susidariusios situacijos, paprašė savo sūnaus ir Dianos oficialiai išsiskirti.
1996-ųjų rugpjūčio 28 dieną jiedu galutinai išsiskyrė, o iš Dianos buvo atimtas jos karališkosios didenybės titulas. Pasaka baigėsi.
Tačiau Velso princesė iš visuomenės akiračio neišnyko.
„Žmonių širdžių princesė“
Diana kartu su savo draugu Dodi Al Fayedu (Dodžiu Fajedu) žuvo per automobilio katastrofą Prancūzijos sostinėje 1997 metų rugpjūčio 31-ąją. Jųdviejų automobilis, persekiojamas paparacų, įsirėžė į betoninę pertvarą tunelyje Paryžiaus centre.
Jos tragiška žūtis visuomenę sukrėtė ir supykdė.
Prie jos namų Kensingtono rūmuose žmonės padėjo gausybę gėlių, o per jos laidotuves Londono gatves užplūdo daugiau kaip milijonas žmonių.
Nemažai pykčio dėl princesės žūties buvo nukreipta į karališkąją šeimą, o žmonių pasipiktinimą dar labiau pakurstė karalienė, delsusi sugrįžti iš savo rezidencijos Škotijoje ir susitikti su gedinčia minia.
Praėjus dviem dešimtmečiams po Dianos mirties, Britanijos monarchija yra stipri kaip niekad, o Charlesas ir Camilla irgi atgavo pasitikėjimą.
Tačiau nė vienam iš jų niekuomet nepavyks pasiekti Dianos, pramintos „žmonių širdžių princese“, populiarumo.